Teiwas Rotating Header Image

Kunigaikštystė » Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas »

Apie Didžiąją Lietuvą

LIETUVA pagal iki šiol slėptus ir naikintus bet visgi atrastus pasaulio archyvų šaltinius gyvuoja 3850 m. Šiuos istorinius faktus patvirtinančius rašytinius įrodymus Ispanijos archyvuose atrado mūsų šviesuolė, gyvenanti Ispanijoje-Jūratė Statkutė de Rosales.Ji paskelbė, kad „Jordano kronikoje“ ir kituose autentiškuose istorijos šaltiniuose mes esame vienos iš didžiausių ir anksčiausiai Europos teritorijoje susiformavusios valstybės („karalijos“) palikuonys.

Šis istorinis faktas mūsų Tautos savimonei sukelia didžiulį jaudulį ir pasididžiavimą savo tauta-tai, ko ilgus šimtmečius neturėjome, kas buvo iš mūsų atimta .Taigi turime didžiuotis ir tai skelbti pasauliui, kad pagaliau būtų atskleista tikroji Europos žemyno tautų istorija.

Išlikę žemėlapiai patvirtina, kad Lietuva buvo viena iš didžiausių valstybių Europoje, o nuo XIV a. –pati didžiausia. Į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės Europoje nuolat užėmė apie 1 mln kv. kilometrų plotą. Tokia ji buvo ir Krėvos sutarties sudarymo momentu-1385 m rugpjūčio 14 dieną. , ne mažesnė išliko ir Liublino unijos su Lenkija sudarymo metu-1569 metais .

Gi Lenkijos karalystė tuomet pagal plotą buvo kur kas- iki 10 kartų mažesnė nei Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, apimanti tik Krokuvos, Sandomiežo , Poznanės, Gniezno Kališo , ir keletą kitų nedidelių žemių. Tai faktai iš Lenkijos istorikų Jadvygos Kryžniakovos ir Ježy Ochmanski, knygos „Jogaila“,(2010 m. leidykla „Algimantas“ ) Čia mūsų namai, čia mūsų žemė jau beveik keturi tūkstančiai metų .

Todėl bet kokia polemika su sulenkėjusių vietos gyventojų, vadinamų „tuteišiais“ kalbančių pusiau baltarusiška kalba atstovais, aiškinančiais , kad „čia mūsų žemė“ reikėtų pavartyti žemėlapius. Taip vadinama „Abiejų tautų respublika“ buvo 3 kartus apiplėšta ir padalinta agresorių-Rusijos ir kitų valstybių. Nuo 1795 m. Lietuvos etnines žemes užgrobė Rusija. Tai kada gi šioje teritorijoje galėjo atsirasti Lenkijos piliečiai, jei čia Lenkijos niekada nebuvo? Ir kaip jie galėjo atsigabenti čia savo žemes?

Tai dėl to buvo ir yra klastojama LDK istorija, slepiama mūsų priešistorė, netgi Lietuvos mokyklose dėstoma Lietuvos istorija užima tik keltą pamokų, istorijos vadovėlius, rašo Lietuvos nemylintys žmonės. Istorijos ir Lietuvių kalbos institutai netiria tikrosios Lietuvos istorijos ir kalbos, kitaip kaipgi galėtų būti, kad pirminius Lietuvos valstybės priešistorės šaltinius atranda ir paskelbia jau garbingo amžiaus iškili moteris-Jūratė Statkutė de Rosales, kurios atradimais padarytais ir paskelbtais Lietuvoje dar prieš 4 metus, jokie institutai nesusidomėjo, arba užsienyje dirbantis jaunas profesorius –Aivaras Lileika , kuris užsienio archyvuose surado dešimtis tūkstančių pirminių šaltinių apie mūsų protėvynę , kurios vardas buvo-Sarmatija.

Sarmata tinginiams ir falsifikatoriams. Jų rašliavas senai reikėjo išmesti į istorijos šiukšlyną .Sarmata pseudoistorikams lenkams ir parsidavėliams lietuviams , kuriems trūko noro- ieškoti , proto- suvokti mūsų tautos dvasios didybę, žemių platumas, darbštumą ir padorumą. Visas pasaulis žino, kad mūsų kalba ir sanskritas-iš to paties šulinio. Kodėl gi praėjus 20 metų , kai nebėra rusų okupantų, nesurengta nei viena ekspedicija į sanskrito surašymo šalį-Indiją. Dėl ko valstybės skiriami milijonai kalbotyrai yra panaudojami nežinia kam, o išsamūs lietuvių-sanskritologijos tyrinėjimai neatliekami? Atrodė, iššoks iš krūtinės širdis , kai prieš pusmetį būnant Himalajų kalnuose išgirdome lietuvišką dainos melodiką ir dainuojamus žodžius :“Teka saulelė..“Juk kalbotyra-tai vienintelis raktas atrakinti mūsų tautos kilmės ir kultūros skrynią.

Česlovas .Gedgaudas knygoje “Mūsų praeities beieškant“ rašo:„Vis dar tebepelėja archyvų pakampėse seniausieji raštai, nors mūsų kultūros priešų nuolat neigiami ir kur tik proga, naikinami. Vis dar tebeiškyla iš bočių kapinynų jų vartoti ginklai ir padargai, kuriuos dabartiniai tų žemių gyventojai stengiasi savo naudai išaiškinti. Pagelbėk man, Kautynių Pone, tais ginklais atstatyti Tiesą. Viešpatie , atmink ir pagailėk savo Tauta, nors jinai Tave seniai pamiršo… .

Pirmojo pasaulinio ar bet kokio kito karo metais okupuotos žemės ir dėl to prievarta pakeistos valstybių sienos negali būti pripažįstamos istorinėmis , nes tokiomis nėra. Žydų valstybė, savo žemes ir valstybingumą praradusi keliems tūkstančiams metų, buvusi išvyta iš savo žemės, žydai , net du tūkstančius metų klajoję po pasaulį, atkūrė savo valstybę savo istorinėje vietoje, Otomanų imperijos 1844 m. verdiktu paskelbus žydų pakantumo aktą, suteikusiu jiems teisę grįžti į tėvynę ir tokiu būdu atgauti prieš kelis tūkstantmečius prarastas žemes.

Lietuvos etninės žemės prie Baltijos čia buvo ir bus visada. Tai patvirtina ir vienos iš seniausių pasaulio kalbų-lietuvių išlikimas. Nors ir labai sudraskyta ir apiplėšta, išliko Lietuvos žemių širdis (pažiūrėkite į žemėlapį-tai šiek tiek perkreiptos , matyt nuo iškentėto skausmo, širdies formos teritorija.).

Agresorių ir okupantų sukelti karai negali turėti jokios įtakos Lietuvos etninių žemių priklausomybei. Karo metu kieno nors vykdyta ekspansinė politika negali būti teritorinių pretenzijų pagrindu ir jokiai polemikai apie žemes nebūtų jokio reikalo , jei ne „paukščiai , dergiantys savo lizde“ ir kaip gegutės vaikai , siekiantys išstumti iš lizdo jį išauginusios ir išmaitinusios paukštės vaikus.

Mūsų istorikų , politikų ir žurnalistų nepilnavertiškumo kompleksas trukdo jiems aiškiai ir nedviprasmiškai duoti atkirtį bet kam, šmeižiančiam ir žeminančiam mūsų Didžią Tautą ir jos didvyrius. Tai jau darė Rusijos komunistai, lenkų šovinistai ir žydų rabinai į judošiaus sąrašus įrašę mūsų didvyrių –partizanų pavardes. Vargšai „Pinigų kartos „ žmonės viską daro už pinigus ir tik dėl pinigų, todėl jie Lietuvos žmonių nežadina ir nešviečia , nes jie gi negali dykai gaivinti dėl okupantų – istorijos klastotojų sunykusios mūsų tautinės savigarbos .Jie rašo, tiria, kuria tik pagal užsakymus ir tik tiems, kurie daugiau moka. Betgi Tautos dydį ir reikšmę lemia ne grobikų dėka sumažėjęs jos žemių plotas , bet tik Dvasia , tik žmonėse gyvenanti Kūrėjo dvasia. O Lietuvos žmonių dvasia nuo patirtų kančių, prievartos ir netgi dabartinės amerikoniškai-europietiškos antimoralės prievartinio brukimo tik stiprėja. Česlovo Milošo vizijos ir pranašystės apie tai, kad dvasinis atgimimas prasidės nuo tautos, kurios simbolis -baltas žirgas neturi kito kelio-tik išsipildyti.

Kažkoks Tamašauskas sumąstė sukurti Lietuvos etninėse žemėse „Vilenščyzną“, matyt, buvęs blogas mokinys ir tingėjęs perskaityti ankstesnių , nei 20 amžius istorijos vadovėlio . Sapaliojama net apie Vilniaus rajono autonomiją. Bet gi Vilnius-tai rajono vidurys, čia netgi kažkieno širdis atskirai nuo kūno palaidota. Niekas iki šiol “nepastebėjo“ labai paprastos aplinkybės, jog Vilniaus miestas taip pat yra Vilniaus rajono administracinėse ribose. Tačiau administracinis miestų ir rajonų atskyrimas yra sukurtas dirbtinai, siekiant sukurti daugiau biurokratų. Telieka Seimui priimti paprastą sprendimą, grąžinant dirbtinai atskirtus rajonų miestus į rajonų administracinių vienetų sudėtį ir bet kokia problema išnyks , nes Vilnius- daugiatautis miestas, bet jame dar neišnyko ir lietuviai. Tada nei mums, nei išėjusiems į geresnį pasaulį mūsų protėviams niekas nebepasiūlys integruotis savo tėvynėje

Dabar arčiau prie politikos: Lietuvos konstitucija ir Partijų įstatymas draudžia svetimų valstybių partijų veiklą .Tačiau Lietuvoje legaliai veikia mažiausiai 2 svetimų valstybių partijos- Lenkų rinkimų akcija ir Rusijos-Rusų aljansas . Tačiau Lietuvoje registruojama partija turi teisę vadintis tik Lietuvos partija . Todėl Lietuvoje negali būti nei lenkų, nei rusų , nei žydų partijos, nes pagal Partijų įstatymą Lietuvoje partijos gali burtis tik ideologiniu pagrindu. Šios partijos sukurtos valstybės skaldymo veiklai, piliečių kiršinimui tautiniu pagrindu , jų vadukai ir nariai atvirai deklaruoja teritorines pretenzijas. Tačiau kam ir kaip gali kelti teritorines pretenzijas Lietuvoje registruota partija? Tokių partijų įregistravimas reiškia ne ką kita, tik kad Lietuvos valstybė esą nesugeba apginti bei apsaugoti savo piliečių . Dėl šios priežasties būtina priimti valinius aktus, įpareigojančius perregistruoti jau veikiančias partijas ir uždraudžiant partijų steigimą ir veiklą kitokiais nei ideologiniais pagrindais, siekiant užkirsti kelią separatizmo skleidimui. Kitas neišvengiamas rinkimų įstatymo pakeitimas- atsisakant partinio sąrašinio balsavimo rinkimuose. Žmonėms nusibodo balsuoti „Už partijas“. Turime balsuoti už žmogų, kuris yra išlikęs žmogumi, o ne banknotu.

Ir vėl Česlovas Gedgaudas: „ Kodėl mūsų istorijos vadovėliai pradeda jos rimtą aprašymą tik nuo Vytautinių laikų, Mindaugą laikydami “žiliausia senove”, kai Vakarų Europa tuo laiku jau turėjo 5-10 amžių didžiulius archyvus? Kodėl mūsuose tiems lengvai atsekamiems amžiams skiriama tik pora miglotai romantiškų puslapių, kai galima, pasirėmus Vakarų, Rasų, Bizantijos, Arabų, Skandinavų ir kitais labai gausiais ir nė kieno neginčijamais šaltiniais atstatyti 3000 metų mūsų praeitį?

Kodėl knygose ir periodikoje ta senovė apeinama tylomis, o jei kada ir pasirodo koks lyg ir praeities vaizdelis, tai jis skiriamas “vaikučiams” ir pilnas nuvalkiotų šablonu, o jei kiek rimtesnis, vis dėlto nieko bendra neturi su buvusia aplinka, nes tėra šių dienų žmonių elgsenos ir galvosenos fotografija, papuošta tik “lokalinės spalvos” vardais? Juk priešvytautinė mūsų istorija tiek sudėtinga ir taip giliai siekia senovę, jog tinkamai jai nušviesti ir dvylikos storų tomų nebūtų gana.

Tad kodėl?

Jogaila nukirto senos mūsų kultūros, papročių ir tikybos karščiausių gynėjų viršūnę, o lenkų vietininkai, užvaldę jų dvarus, mūsų liaudies akyse bajoro vardą surišo su engėjo ir tautos atsižadėjusio asmens sąvoka.

“Žemaičių ir Aukštaičių Dieve, Prūsų, Galindų, Kuršių Valdove, Liauduvių, Sėsnų, Tautonių, Tauringių, Varulių Viešpatie, Vanduolių Globėjau, Eiščių ir Upeningių Valdove, Vyčių – Gudų Karaliau, Jotvingių, Varingių ir visų Rasų Didysis Kunige, senovės Aukštrikių Teisėjau, Krivių – Krivaičių Pone, Vyties Vėliavų Karvedy, Lietos Taurojos Kūrėjau! Tavęs nuolankiai meldžiu, duoki žinių iš Tavo sklidino praeities aruodo, išminties ir mokslo, kuriais buvo laiminami mūsų pirmatakai, tinkamo balso, nusakant užmirštų laikų bylas. „ (Česlovas Gedgaudas-„Mūsų praeities beieškant „)

Aldona Birutė Jankevičienė

(1127)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *