Teiwas Rotating Header Image

Valstybės Pagrindas » Valstybės teisė »

Atsirandanti piliečio kaltė

Kaltė suprantama įvairiai. Neretai kas nors įvardijamas kaltu ar kas nors pasijaučia kaltu dėl įvairių priežasčių. Kaltę galima aiškinti filosofine prasme nagrinėjant jos santykį su sąžine bei kitų asmenų požiūriu į kaltinamąjį.

Teisėje kaltė apibūdinama kaip asmens, padariusio pavojingą veiką, vidinis santykis su objektyviais tos veikos sudėties požymiais. Pagrindiniai nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra šie:

  1. pavojinga veika,
  2. baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė į kurią kėsinimąsi ta veika,
  3. pavojingi padariniai, tai yra padaryta žala saugomai vertybei.

Pavojinga veika – tai pavojingas veikimas ar neveikimas dėl tyčios ar neatsargumo. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15 ir 16 str. apibūdintos kaltės formos bei BK 17 str. teigiama, kad jei asmuo pripažįstamas nepakaltinamu, tai jis neatsako už savo veiksmus. Remiantis šiais BK straipsniais galima nagrinėti penkis nusikalstamos veikos atvejus, kylančius dėl:

  1. tiesioginės tyčios,
  2. netiesioginės tyčios,
  3. nusikalstamo pasitikėjimo,
  4. nusikalstamo nerūpestingumo,
  5. nepakaltinamumo.

Akivaizdžiausia kaltės forma yra padaryta tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios, tai yra tiesioginio tyčinio veikimo ar neveikimo skiriamasis bruožas yra tai, kad nusikalstamą veiką atlikęs asmuo norėjo nusikalstamai veikti arba atlikdamas pavojingą veiką norėjo pavojingų padarinių.

Bet kuri tyčia pagal BK pasireiškia tuo, kad nusikalstamą veiką atlikęs asmuo suvokia nusikalstamą tokios veikos pobūdį ir numato, kad dėl jo paties veikimo ar neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai. Netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltinamasis neturi akivaizdaus noro padaryti nusikalstamą veiką, tačiau suvokia ir numato savo tokios veikos pobūdį ir padarinius.

Nusikalstamas pasitikėjimas pasireiškia tada, kai asmuo numato, kad dėl jo pavojingos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti.

Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tada, kai pavojingą veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kita nusikaltimo forma yra dėl nepakaltinamumo, kuris pasireiškia tuo, kad asmuo daro nusikalstamą veiką dėl savo tam tikrų asmeninių savybių negalėdamas suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Kitaip sakant jei asmuo nesuvokia, nenumato, nesiorientuoja, nors buvo tinkamos aplinkybės ir galimybės numatyti, taip leisdamas atsirasti pavojingiems padariniams, tai toks asmuo nepakaltinamas.

Akivaizdu, kad piliečiui kaltė gali atsirasti dėk skirtingų priežasčių. Kiekvieno iš mūsų pareiga elgtis taip, kad išvengtume savo nusikalstamos veikos. Būtina žinoti, kad nusikalstama veika yra ne tik atitinkamas veikimas, bet ir pavojingas neveikimas. Savo pavojingo neveikimo galima išvengti ir pastangomis kitiems paaiškinti dėl ko buvo ar yra atsiradę atitinkamos pavojingos aplinkybės. BK 16 str. yra teiginys atribojantis pakaltinamumą nuo nepakaltinamumo: „pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti pavojingus padarinius“. Bandymas paaiškinti, kad nesuprantu, nežinau, nesidomiu, kai veikos aplinkybės yra akivaizdžios dėl parodymų, liudijimų, įrodymų gausos, taip stengiantis išvengti savo kaltės, BK sąvokomis yra atitinkamai įvardijama.

Galima teigti, kad kiekvienas iš mūsų renkamės savo kaltės laipsnį. Todėl siūlau visiems drąsiai rinktis būti sąmoningu, padoriu ir ryžtingu piliečiu.

(1350)

3 Comments

  1. Mindaugas sako:

    Visuomenės gerovės plėtotė
    http://teiwas.eu/2013/03/visuomenes-geroves-pletote/

    Apie sistemiškai pasireiškiančio neigiamo vertinimo ištakas ir padarinius
    http://gyvenimorytas.lt/vertinimas/
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Stigma_%28sociologija%29

  2. Mindaugas sako:

    Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir nenumato, kad jo veiksmų pasėkoje gali mirti kitas žmogus. Konstatuojant nusikalstamo nerūpestingumo buvimą reikia remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais kriterijais:

    „Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan.
    Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.“

    Jei asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi pakankamų atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma kazusu, ir asmuo dėl kilusių padarinių baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas.

  3. Mindaugas sako:

    Piliečio politinis veiksnumas
    Pagal Konstituciją viena iš svarbiausių piliečio – valstybės, kuri dar vadinama politine bendrija, nario, politinių teisių yra teisė dalyvauti valdant savo šalį tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus.
    http://www.akcentai.info/217-piliecio-politinis-veiksnumas.html

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *