Teiwas Rotating Header Image

Protėvių Pasaulėjauta » Dieviškumas ir Dvasingumas »

Sukurkime baltų dvasinę tėvynę

Dažnai žvelgiame į gilią šimtus metų skiriančią istorijos prarają. Tačiau mus labiausiai jungia atmintis ir senelių patirtis, kuri siekia kelių kartų gyvenimus. Mus jungia XIX a. tautinis susivokimas ir atgimimas, išsivadavimas nuo vokiečių ir sovietų priespaudos, didvyriai pasiaukoję už laisvę miškuose, Baltijos kelias.

Siekiant išsaugoti tapatybę ir savastį reikalinga dvasinė tėvynė. Tėvynė – iš kurios praeities gelmių išaugo baltų tautų medis, kurio žydintys žiedai yra žmonės. Žmonės – kurie myli ir gerbia savo žemę, jos paveldą ir protėvių palikimą, kurį brangina ir puoselėja. Šie žmonės tapatina save su baltų genčių palikuonimis ir išreiškia savo gyvenimo būdą savita pasaulėžiūra. Pasaulėžiūra – tai tikėjimas nemarios giminės tęstinumu, gyvasties šventumu, pasaulio dieviškumu. Mus jungia baltų medžio šakos, bet skiria politinės valstybės. Sukurkime dvasinę tėvynę, kuri apjungtu mus, mūsų protėvių gyventas žemes. Tėvynę, kurioje skamba baltas žodis, daina apie žirgą ir rūtą, Tėvelį Mėnulį ir Motulę Saulę, šviesią Aušrinę ir Sietyną brolelį. Tėvynę, kurioje su pagarba prisimena protėvius, bendrą Dievą Perkūną, žemių ir žmonių globėjus dievaičius ir deives. Čia esame laisvi rinktis ką garbinti ir kam atnašauti. Čia semiamės praeities stiprybės ir einame šviesos keliu. Ji lyg didelė ir šviesi Saulė savo spinduliais nusidriekusi per platų pasaulį. Pasaulį, po kurį protėviai keliavo ir sugrįžę parnešė tikėjimo stiprybės ir savasties ženklus. Tėvynę mes atpažįstame pagal kalbą, protėvių kapus, dubenuotus ir pėduotus akmenis, vietovardžius, dainos skambesį, šventes ir gyvenimo būdą, audinių raštus, burtus ir baltus žmones.

Ar buvo tokia baltų tėvynė? Matas Pretorijus mini, kad „… seniesiems [autoriams] puikiai žinoma Baltijos šalis (Land Balthia), esanti mūsų kraštuose prie Rytų jūros, dabar vadinamos Baltijos jūra…“ (M.Pretorijus „Prūsijos įdomybės“).

Mintį apie baltų dvasinę tėvynę yra įvardiję pagrindiniai baltų pasaulėžiūros judėjimai: dievturiai, romuviai, druwiai. Kiekvienas ją įvardija savaip: Aistija, Baltija, Baltuva, Baltovė, Romuva, Druwa. Kaip ją pavadinsime ir kaip apjungsime? Vadinu ją Baltovė, kaip Romovė, kaip šventovė, kaip vienovė.

Mūsų tautos – giminės. Mes broliai ir pusbroliai. Tad apsijunkime baltų dvasinėje tėvynėje ir kurkime baltų pasaulį, savo kelią amžinybėn.

Lai šviečia Baltų vienybės ugnys Baltų vienybės dienoje rugsėjo 22 d. Lai šventoji ugnis apjungia istorines baltų vietas. Lai skamba mūsų dainos ir reiškiasi papročiai. Lai kiekvienai baltų istorijos ir pasaulėžiūros šventovei būna po paveldo draugą. Taip įprasminsime žemę ir atgaivinsime jos paprotinę atmintį.

Tebūnie Baltų vienybė.

Baltų vienybės dienos proga

parengė Darius Ramačionis

Tekstas iš Baltų žinyčios vartai

(906)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *