Teiwas Rotating Header Image

Tikrasis Tautiškumas » Apibendrinimai »

Samprotavimai apie Tautą

Tauta – tai bendruomenė, susidariusi savos kultūros, giminės bei valstybingumo siekio pagrindais.

Apibūdinant aprėptį, siūlau išskirti šiuos subjektus: Lietuva, Tauta, Valstybė, visuomenė. Lietuvą priskyriau prie subjektų todėl, kad tai galimai yra dvasinė esybė, jungianti Tautą, Žemę ir Valstybę į vienalytį darinį. Galima prielaida, kad Lietuva materialiai reiškiasi per šiuos tris subjektus.

Man – ta, Tau – ta. Kraunu mantą, einu į tautą.

taũsti – tolti, atprasti, atšalti (nuo savųjų, nuo namų)

taũsti – ilgėtis namų, tėviškės, tėvynės, jausti nostalgiją

mantà – turtas (ppr. kilnojamas) ; nauda, vertė (maža manta bėra iš tos žolės)

Todėl manau, kad manta yra daugiau medžiaginis aspektas, o tauta labiau susijusi su dvasinėmis asmens nuostatomis. Posakį „Kraunu mantą, einu į tautą“ galima suprasti kaip „kai turima mantos, galima tautai nešt naudos“. Kitaip, – tai lygtai žmogaus ego ir sielos dialogas, kai ego sielai sako „man-ta o tau-ta“.

Tautos ir valstybės griežtai sutapatinti negalima, nes tauta be valstybės gali egzistuoti. 

Pasakymas „Valstybė jungia bendros pasaulėjautos ir pasaulėžiūros, bendros kultūros žmones.“ yra netikslus, kadangi net tos pačios nacijos žmonės gali užsiiminėti skirtinga kultūra.

Tautos sąvoką apibrėžti galima atskirai nuo Žemės sąvoka. Juk istoriškai mūsų protėviai gyveno ir prie Dunojaus, ir Anatolijoje ir dabartinėje Italijoje… Žemė sąvoka svarbi apibrėžiant Valstybę, nes Tauta plėtoja Valstybę tam tikroje Teritorijoje.

Tam, kad Tautai būtų įmanoma plėtoti savo Valstybę būtina pasiremti visais šiais keturiai aspektais:

    1. etnosas, kultūra, tradicijos;

    2. [ge]nacija, gentis, giminė;

    3. politika, visuomeniškumas, valstybingumas;

    4. dievai, karma, dvasingumas.
      Tai galima būtų suvokti kaip keturbriaunę piramidę, kurios kiekvienas šonas atstovauja vieną iš aspektų. Be to, tautos narius sudėliojant piramidėje patys brandžiausi žmonės būtų piramidės viršūnėje, nes tokių žmonių, kurie savyje pilnumoje talpina visus šiuos aspektus, santykinai nėra daug.

Tauta kaip etnosas ir tauta kaip nacija. Teiginiai apie etnosą:

  1. Etnosas kaip istoriškai susiformavusi žmonių bendrija.

  2. Termino etnosas ar etninė tauta pakaitalas lietuvių kalba yra tautybė

  3. Savo etninėje teritorijoje gyvenantys lietuviai sudaro ne tik etnokultūrinę bendriją, o ir teritorinį etnosocialinį organizmą.

Etniškas, -a adj. (1) DŽ būdingas kuriai nors tautai, jos kultūrai. Todėl etniškumą visų pirma siečiau su kultūriniu aspektu. Čia kultūriškumas suvoktinas visom prasmėm: elgsenos, charakterio savybių, buities, gyvensenos, bendravimo. Etniškumą nesiečiau su teritorija, nes to paties etnoso esminiai tam tikri kultūros dalykai to etnoso žmonių gali būti palaikomi bet kurioje pasaulio vietoje.

Teiginiai apie naciją:

  1. Nacija arba moderni tauta yra tokia teritorinė etnosocialinė bendrija, kuri turi savo paties teritorinį suverenitetą ir administraciją.

  2. Šia reikšme vartojamas terminas tauta visada reiškia politinę tautą

  3. Nacija laikytinos ir tos teritorinės etnosocialinės bendrijos, kurios siekia turėti savo valstybę gyvenamoje arba etninėje teritorijoje.

Štai angliško žodžio ‘nation’ kilmės paaiškinimas: ‘Nation’ nuo ‘nat-‘, reiškiančio ‘gimimas’, nuo veiksmažodžio ‘nasci’; iš lotynų kalbos ‘natio’, ‘nation-‘, nuo ‘natus’, ‘nasci’, reiškiančio ‘gimti’; kilęs iš indo-europietiško žodžio ‘gene-‘;

Taigi žodis ‘nasci’ kaip „gimti“ ir ‘nat’ kaip „gimimas“ atsirado iš senojo žodžio nunykus pirmoms dviem raidėms ge. Tai patvirtina kompetetingi šaltiniai, aiškinantys iš kur kilęs žodis ‘natio’. Todėl žodis ‘nasci’ orginalia kalba turėtų būti genasci, o žodis ‘nat’ – ‘genat’. Lietuvių kalboje yra žodis gentis, kuris galbūt turėtų skambėti kaip genatis. Be to, Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) pateikia žodį genčia, kuris reiškia „šeima“ ir skambesiu panašus į ‘genasci’.

Todėl žodis ‘nacija’, kaip ‘genacija’, visų pirma nurodo šias prasmes: šeima, giminė, gimimas. Visos kitos prasmės yra išsigalvojimai. Tuo labiau išgalvoti yra iš šio žodžio išvesti kiti žodžiai ir jų panaudojimas politinėje tematikoje.

Todėl manyčiau, kad etnosu nusakomomas kultūrinis aspektas, o genacija (nacija) nusakomas genetinis aspektas.

Jei tautoje atsisakomas bent vienas iš keturių dedamųjų, tauta silpsta… Tačiau šie aspektai kaip aibės ir nebūtina kiekvienam tautos nariui patekti į visas šias keturias aibes. Gali būti tautos narys, kuris nesusijęs tu etnosu, tradicijom, tačiau gali būti reikšmingas plėtojant valstybingumą. galima atvirkščiai, – tautos narys ir tas žmogus, kuris domisi, rūpinasi etnosu, tradicijomis tačiau valstybiškai, bendruomeniškai nebrandus.

Tačiau patys brangiausi ir svarbiausi asmenys Tautai yra tie, kurie patenka į visas šias keturias aibes, tai yra etniškai, naciškai (atstovauja genčiai, giminiškai) grynas bei visuomeniškai, valstybiškai susivokęs ir brandus žmogus. Todėl, kad tik toks tautos narys gali visumoje suvokti tikruosius Tautos vertybes, lūkesčius ir poreikius.

Tautos vystymosi kryptys.

Tauta yra ne statinis o dinaminis subjektas. Būtent tam tikros vystymosi kryptys apsprendžia tautos gyvybingumą bei gebėjimą išgyventi situacijoje. Todėl išskyriau tris kryptis, kurių laikantis tauta yra gyvybinga, stiprėja, plečiasi:
1. etninė tauta – [etno]kultūra, papročiai, tradicijos;
2. tauta kaip nacija – [ge]nacija, giminė, šeima, išorinis panašumas, genetiškai paveldimas būdas;
3. politinė tauta – valstybingumas, politiškumas, visuomeniškumas, savo vietos pasaulio prasme pajautimas.
Tik palaikant tautoje šias tris kryptis tauta išlieka. Atsisakius bent vienos iš šios krypties (valstybingumo, etniškumo, genaciškumo) tauta pradeda silpti. Tautos nariu gali būti bet kuris asmuo, kuris prisideda bent prie vienos iš šios krypčių plėtojimo.
Tauta gali egzistuoti be savo valstybės. Tačiau ir tokia tauta turi savo judėjimo kryptį link valstybingumo. Jei šios krypties nėra, tokia tauta ištirpsta. Kaip ištirpsta atsisakius savo papročių ar giminės (genetinės) vystymosi krypties tauta. Dar yra ketvirta kryptis, – dvasinės tauta kaip dievai, dvasingumas, karma. Lietuva yra dvasinė esybė. Lietuvių Tauta turi savo karmą, kas nuliame jos narių sėkmę ir gerbūvio vystymosi galimybes. Nagrinėjant Tautos ir Lietuvos santykį pabrėžtina, kad Lietuva materialiai reiškiasi per Tautą, Žemę ir Valstybę.

Visų bendrijos narių individualių, nors racionalių bei savarankiškų sprendimų visuma duoda neracionalų sprendimą bendrijai. Todėl bet kurios bendrijos skaidymasis į tautinius darinius sukuria prielaidas rastis neracionaliems sprendimams toje bendrijoje. Tačiau visuotinė bendruomenių integracija, taip pat sukuria grėsmes išnykti tautoms.

Bendrijai besiskaidant į tautas ego, savanaudiškumo, individualizmo pagrindais randasi ši tautos prasmė pagal žodį taũsti – tolti, atprasti, atšalti. Todėl tautoje labai svarbi vystymosi pagal dievus, karmą, dvasingumą kryptis.

sudarė: Mindaugas Lučka

(1702)

3 Comments

  1. Mindaugas sako:

    lotyniškas žodis genus tai tauta

  2. Daugminas sako:

    „Tauta tai senas ide. prokalbės žodis, žinomas daugelyje germanų ir baltų kalbų. Ide. *teutā- ‘minia, tauta; žemė’ kildinamas iš šaknies *teu- ‘tukti, tinti, didėti’. ‘Žemės’ reikšmę turėjo išsaugojusi prūsų kalba (tauto).“

  3. Daugminas sako:

    Tauta reiškė veislę
    http://on.lt/tauta-veisle

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *