Teiwas Rotating Header Image

Protėvių Pasaulėjauta » Dieviškumas ir Dvasingumas »

Baltų dvasinių bendruomenių krivūlė Prūsijoje

Baltų tradicinių dvasinių bendruomenių visuotinė metinė sueiga

Jotvingių, prūsų gyvenvietėje, Ožkiniai 42, Punsko valsčius, Seinų apskritis.

2011 metais įvyko pirmasis Baltų tradicinių dvasinių bendruomenių ir jų dvasinių vadovų susirinkimas „Baltų Krivūlė“ Kurtuvėnuose (Lietuva). Antrasis vyko Beverynos apskrityje, Trikatoje (Latvija), kur kartu nusprendėme, jog trečiąją Baltų Krivūlę sušauksime Lenkijoje, Sūduvos žemėje. Todėl šiemet, birželio 7-8-9 d. Sueiga vyks Lenkijoje, Jotvingių, prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose.SWAiKSTAN_2

2013 metų Baltų Krivūlės tema – ŠVENTA UGNIS ir KALBA.

Trečioji baltų sueiga Prūsijoje  tęsia jau besiklostančią tradiciją pasirinkti vieną iš šventenybių ir šį kartą mes skiriame Šviesai, ugniai ir kalbai.

Tebūnie Šviesa – mes taip sakome, kai neviltis ir sąmonėje nežinios tamsa užgožia mūsų gyvenimą. Tada baltų žyniai uždega aukurą, žmonės laužą ar žvakutę ir Gyvoji Ugnis atgaivina ir sustiprina tikėjimu mūsų sielas.

Pasaulis ir mes esame gyvi tik dėl šviesos, kurią skleidžia Saulė ir žvaigždės, Šventoji Ugnis, į kurią kreipiamės Dievų vardais: prūsai kreipdavosi į Pannike, lietuviai į Gabiją, latviai ugnį vadino Uguns. Kalba neatsiejama nuo pažinimo ir sąmonės šviesos. Žodžiai byloja apie stiprų ryšį su šviesa ir ugnimi. Prūsų kalboje šviesa vadinama swāigstan, o Šviesos dievas Swaikstiks. Lietuviai jį pažįsta kaip Švaistiką arba Žvaigždikį( žiūr. simbolį aukščiau). Šviesos Svaikstikio ženklas šiuo metu yra ir Lietuvos baltų tikėjimo bendruomenės “Romuva” simbolis.

Prūsas siejamas su žinojimu apie šventą ugnį, apie ugnies svarbą žmogui. Diena ir daina buvo šviesos ženklas mūsų jausmuose. Žinantys kaip žodžiai kalboje neša džiaugsmą, tikėjimą ir viltį vadinosi mokytojais. Ir Lietuvoje žinomas žodis išprusęs, reiškiantis mokytą, išsilavinusį žmogų. Šie atitikmenys mums primena apie senovės žynius, kažkada mokiusius apie Pasaulio tvarkos dėsnius ir dėsnių priklausymą nuo Dievų.

Ugnis baltams visada buvo pirminė, ji degė Amžinuose Aukuruose prie šventų ąžuolų, šildė žmones lauke ir namuose, pasitikdavo gimstantį ir išlydėdavo mirusį.

Todėl mus vadino ugnies garbintojais.

Šviesa visada siejama su šventumu, todėl ir kalboje žodis šventas kilo iš šviesos. Šviesus yra baltas, priešingas juodai spalvai ir tamsai. Šviesa visada yra viltis ir tikėjimas. Šios baltos spalvos drabužiais šventiškai rengdavosi tiek žyniai, tiek žmonės.

Atgimstanti baltų gentis prūsai neatgaivinę savo kalbos, negalėtų savęs atpažinti kad jie prūsai, kaip lietuviai ir latviai be savo kalbos nesivadintu lietuviais ir latviais. Mūsų baltų kalbos yra panašios, kažkada turėjusios bendras šaknis. Mums baltams kalba yra pirmoji šventenybė, kurios pagalba mes pažįstame pasaulį, išmokome savo vaikus atpažinti kas Dora ir kas netinkama, kaip gyventi santarvėje su Dievais, žmonėmis ir Gamta. Dažnai bendrumą mes pajuntame sėdėdami prie laužo, kur ugnis apjungia visus į vieną ratą ir nuramina, sustiprina mūsų sielas.

Tegu šios trečiosios baltų sueigos-krivūlės ratas vienija baltų tautas, kaip Ugnis apjungia prie jos atėjusius. Tegu baltų kalbos atgimsta, stiprėja ir plečiasi.  Kaip ugnis išsklaido tamsą, taip baltų vienybės šviesa išsklaido nepasitikėjimą ir paverčia bendru tikėjimu.

Bylokime, Šviesos mums Visiems

Krivūlės darbo kalba bus lietuvių kalba, verčiama į latvių, prūsų ir lenkų kalbas. Krivūlės medžiagą numatoma išleisti atskiru leidiniu.

Daugiau apie tai aprašyta Baltų žinyčios vartuose

(1323)

2 Comments

  1. Prusas sako:

    kas ta suduva???? kodel Soduva eme ir patapo kazkokia suduva, o Zemgala staiga tapo ziemgala…gerai kad nors Dainava netapo Denovija kokia nors

  2. Dvasingas sako:

    Apie Baltų krivūlę Punske
    http://youtu.be/YJ8rcp-Tu24

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *