Teiwas Rotating Header Image

Valstybės Pagrindas » Apibendrinimai »

Valstybinė santvarka, atitinkanti Gamtos darnos dėsnius, Kūrėjo sumanymą ir tautos lūkesčius

 

Siekiama Valstybinė santvarka turi būti palaikoma trimis lygmenimis:

  1. Tautinė pasaulėjauta (Gamtos darnos dėsniai; Dvasingumas; Kūrėjo sumanymas);
  2. Visuomenės atmintis (Būtovė; Asmens sarmata, pakanta, dorovė; Protėvių išmintis);
  3. Valstybės dabartis (Naujos teisinės vidėjos, mintys ir sąvokos; Teisės esminiai teiginiai, veikimo dėsniai ir teisės normos; Esami teisiniai santykiai ir jų derinimas).

tesines_videjos_v_1_5

Lietuvių tautinė pasaulėjauta paremta gamtatikybos, dvasingumo ir dieviškumo sampratomis. Tokių sampratų pagrindu lietuvių visuomenėje randasi padorumo, dorovės, pakantos pagrindu paremta paprotinė teisė. Taip pat visuomeniniams tautiniams santykiams didelę įtaką daro visuomenės atmintyje esanti būtovė, kaip sąryšis su praeitimi, bei protėvių išmintis.

Tautinės pasaulėjautos sampratos esmingai įtakoja asmens darnos, pakantos, dorovines nuostatas. Tokios nuostatos pagelbėja protėvių išminčiai rastis kuri iš kartos atminties perduodama ateities kartoms.

Taigi, paprotinė teisė randasi dėl visuomenės atminties esančių šių veiksnių:

  1. būtovės, kaip laiko tėkmės nulemtos praeities;
  2. kiekvieno asmens darnos, pakantos, dorovinių nuostatų nulemtų tą asmenį įtakojančios pasaulėjautos;
  3. Iš kartos į kartą perduodamos protėvių išminties, kuri randasi kiekvieno asmens darnos, pakantos, dorovinių nuostatų pagrindu.

Valstybės siekiamos dabarties, jos teisinės aplinkos, santvarkos raida tai nenutrūkstamas vyksmas. Iš tautos atminties randasi teisinės vidėjos, kurių pagrindu sudarinėjami teisės esmingieji teiginiai (principai). Remiantis nustatytais teisės esmingaisiais teiginiais sudarinėjami, nustatomi, derinami esami visuomenės teisiniai santykiai. Esami teisiniai santykiai ir iš tautos atminties atsirandantys veiksniai (būtovė, darnos nuostatos, protėvių išmintis) įtakoja naujų teisinių vidėjų radimąsi.

Pateiktąjį valstybinės santvarkos aprašą galima aiškiau suvokti pasiremiant šiuo kūrybos vyksmo vaizdiniu: (ką sugalvojame tą sukuriame)->(ką sukuriame tuo tampame)->(kuo tampame tą išreiškiame)->(ką išreiškiame tą patiriame)->(ką patiriame tuo esame)->(kuo esame tą sugalvojame)->(ką sugalvojame tą sukuriame).

kurybos_vyksmas

Pagal pateiktą kūrybos vyksmo vaizdinį teigtina, kad visuomenė tokia, kokia jos būtovė, kaip joje išsaugojama protėvių išmintis, kokia jos narių dorovė. Kokia visuomenė, tokios joje randasi teisinės vidėjos, mintys, sąvokos. Kokios sugalvojamos vidėjos, tokie sukuriami teisės esmingieji teiginiai. Kokios sukuriamos pamatinės tiesos ir elgesio teisyklės tokia visuomene tampama. Kokia visuomene tampa, tokie joje reiškiasi teisiniai santykiai. Kokie teisiniai santykiai visuomenėje tą kiekvienas iš mūsų būdami visuomenėje patiriame. Priklausomai nuo, ką kiekvienas iš mūsų būdami visuomenėje patiriame, tokia ir yra visuomenė. Kokie mes esame visuomenėje tą bendrai visuomenėje ir kiekvieno iš mūsų sugalvojame. Kas visuomenėje sugalvojama tas joje sukuriama.

(1547)

4 Comments

  1. Algirdas sako:

    Gražu, bet visiškai nepakankama. Neužsimenama apie duoną kasdieninę ir jos gavimo būdus…

    Ir norėtusi kiek požiūrio į išnaudojimą. Kokias teises/pareigas turi tas, kuris nei sėja, nei pjauna, o tik iš dividendų gyvena?

    Ir aplamai, kai esi alkanas – sugalvoji, pajunti, išreiški, sukuri, patiri – vieną. O kai sotus – visai ką kitką.

    Tiesa, šis tekstas tokiems niekams neskirtas, tur būt neskirtas. A-n-i-a-a-a? 🙂

    1. Sarmatas sako:

      Visuomenės ir valstybės pagrinde plačiai užsimenama apie duoną kasdieninę ir os gavimo būdus.

  2. Aldona sako:

    Paskelbus reikia rinkti žmonių pastabas, jas apibendrinti ir sieteminti , panašaiakaip Islandai kūrė dabartinę savo konstituciją.

  3. Mindaugas sako:

    Tai bendrasis siekiamo valstybinio valdymo vaizdinys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *