Teiwas Rotating Header Image

Valstybės Pagrindas » Valstybės teisė »

Talka siekiant apsaugoti Lietuvos valstybinę kalbą

Rugsėjo 16 d. visuomenininkai susibūrė į iniciatyvinę grupę „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė  rugpjūčio 19 d. VRK užregistravo Lietuvos Respublikos (toliau – LR) asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Iniciatyvinė grupė siekia, kad LR asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnis būtų išdėstytas taip:

Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje.

Europos Teisingumo Teismas dar 2011 metų gegužę pasisakė, kad mūsų šalyje galiojanti tvarka vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis ES teisės nepažeidžia.

Pasak iniciatyvinės grupės pirmininko akademiko prof. E. Jovaišos Lietuvos visuomenė nėra abejinga teikiamiems abejotiniems įstatymams pažeidžiantiems Lietuvos valstybinės kalbos statusą. „Kreipimąsi į Lietuvos žmones pasirašė 150 iškilių asmenybių, kad visi susimąstytų apie tai, kokias pasekmes gali turėti neva trijų raidelių įrašymas. Tai yra tik aisbergo viršūnė. Bėgant laikui, būsime priversti įvesti eilę kitų naujų simbolių. Kalbos požiūriu tai reiškia – pakeisti gramatiką, pakeisti abėcėlę, pakeisti kalbos logiką ir t.t. Susidursime su problema – valstybinės kalbos permokymu. Ar suvokiame, ką tai reiškia valstybės mastu? Ar Lietuvos visuomenė gali ramiai žiūrėti į tai, kas norima padaryti?“, – klausia akademikas E. Jovaiša.

Lietuvos visuomenininkų, remiančia iniciatyvinę grupę, pasirašytame laiške teigiama, kad:

„Seime pateiktas siūlymas įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis. … Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant piliečių valią, Konstituciją bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti….

Esame tikri, kad valstybinę kalbą turime branginti ir puoselėti, išsaugodami nesusiaurintą jos viešąjį vartojimą ir išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Amžiais slopinta ir niekinta lietuvių kalba paskutinį kartą deramą statusą Lietuvoje iškovojo 1988 metais ir įtvirtino jį 1992 m. Konstitucijoje. Kaip piliečiai ir patriotai, negalime abejingai stebėti, kaip priešiškumas valstybinei kalbai ir bandymai siaurinti jos vartojimą kyla iš naujo. …

Pasirašydami už Lietuvos valstybinę kalbą pasisakome už mūsų tapatumo ir valstybingumo pamatų išsaugojimą!“.talka-uz-lietuvos-valstybine-kalba-e1441385435902

Spalio 1 dienos duomenimis, iniciatyvinė grupė “TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą” per pirmąjį parašų rinkimo mėnesį surinko apie 30 000 TALKOS siūlymą palaikančių Lietuvos piliečių parašų. Pagal Piliečių įstatymo iniciatyvos teisę reglamentuojantį įstatymą, kad teikiamas įstatymo projektas būtų privalomai svarstomas Seime TALKA turi iki lapkričio 4 dienos surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų.

„Galime pasidžiaugti, kad akcija vyksta reikiamu tempu, pusė darbo jau atlikta ir tereikia nesustoti antrąjį akcijos mėnesį. Esame dėkingi visiems į parašų rinkimą įsitraukusiems piliečiams, kurie aukoja savo laiką valstybės intereso labui, taip pat TALKĄ viešai parėmusiems žinomiems žmonėms ir jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms. Kviečiame prie mūsų akcijos prisijungti ir visus kitus neabejingus piliečius, kurie iki šiol tik stebėjo mūsų pastangas,“ – teigė iniciatyvinės grupės pirmininkas akademikas prof. E. Jovaiša.

„Kiekviename parašų rinkimo lape telpa po 70 parašų. Kas norėtų užpildyti vieną eilutę ar net visą lapą – rašykite adresu talka.kalba@gmail.com. Jūsų parašai įgalios Seimą svarstyti projektą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi tik valstybine kalba pagal tarimą, o papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje – kita paties piliečio norima kalba. Į talką!“ – kviečia visuomenininkai.

Daugiau apie iniciatyvą galima rasti pagal nuorodą:

http://alkas.lt/2015/09/04/talka-uz-lietuvos-valstybine-kalba-jau-renka-parasus/

 

(288)

3 Comments

  1. Daugminas sako:

    Lietuviškam žodžiui

    Praamžiaus šauksmas
    Žynių aukojimas
    Dėl tavęs,
    Lietuviškas žodi.

    Tačiau atėjo jie sunaikinti tavęs,
    Alkviečių vietose statydami mūrus,
    Paversdami vergais
    tave mylinčius žmones.

    Tu jiems esi trukdis,
    Nes neleidi niekinti gamtą
    Ir atkirsti žmones
    Nuo jų prigimtinių šaknų.

    Jie jau atliko
    Savo sumanymą
    Žudymais, trėmimais,
    Patyčiom, apgaulėm.

    Likę tave
    Mylintys žmonės
    Tapo vergais, nebesugebantys
    Gyventi darnoje su dievais.

    Nors tavo vargais
    Išniekinta Žemė,
    Praamžiaus šauksmas
    Skverbiasi kiaurai pro daigelį.

    Ir tu, lietuviškas žodi,
    Kvieti vaidilas burtis į ratą
    Kartu įvaldyti išjaustą
    Perkūno galią.

    2008 m.

  2. Daugminas sako:

    Kalbininkas A. Pupkis:
    Vadinamųjų „talkininkų“ neseniai surinkti parašai dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose veikiausiai paskatino kolegą dar kartą grįžti prie šio klausimo ir pateikti ilgus savo samprotavimus stengiantis, kaip jis rašo, „pasergėti nuo kenksmingo žingsnio – latviško pavardžių rašymo pasuose kelio“.

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-pupkis-atsakymas-a-smetonai.d?id=69547820

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *