Teiwas Rotating Header Image

Kunigaikštystė »

darnos vytis

Kunigaikštystę suvokiame kaip bendruovaldą. Tai valdymo būdas, kai visi piliečiai dalyvauja valstybės reikalų sprendime tuo pačiu esant vyriausiajam paskirtajam viršaičiui valstybėje.

Lietuvos Karalystės atsiradimo pradžia galima laikyti baltų genčių žiniuonių, seniūnų ir kunigaikščių surengtą sueigą po 1236 m. įvykusio Saulės mūšio. Šioje sueigoje buvo nuspręstą steigti stiprų administracinį darinį tuo pačiu išrinkti vyriausiąjį administratorių ir karo vadą. Juo buvo pasirinktas Mindaugas.

Stengsimės pateikti straipsnius apie Lietuvos Karalystės ištakas, atsiradimo priežastis bei raidą. Karalystės ištakos siejasi su ankstesnėmis valstybinėmis bendruomenėmis, kurias buvo įkūrę hetitai, gudai, prūsai, sarmatai, galai ir kitos išsivysčiusios tautos. Karalystės raidą galima suskirstyti į penkis atskirus etapus. Nors valstybingumas buvo prarastas 1795 metais tačiau teisiškai Karalystė gyvuoja iki šiol. Nuo 1918 metų vis stengiamasi įgyvendinti savarankišką administracinę valdžią. Tai paruošiamasis etapas tikrajam valstybingumui įgyvendinti atkuriant veikiančią Lietuvos Karalystę.

Dalinkitės veidaknygėje

Naujausi įrašai paskyrose

Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas|Karalystės Dabartis|Karalystės ištakos|


Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas

27336577_1858579774432536_7360187695379089859_n Lietuviai ir Gediminas
378245_386711561347801_1385070444_n Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!
XX a. atkuriamosios Lietuvos Karalystės herbas Lietuvos Karalystės atstatymas XX a.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA Apie sakralųjį karališkos valdžios principą ir monarcho regalijas
79C88A38 Kur dingo karališkoji Vytauto karūna?

Karalystės Dabartis

vytis-ciulionis-lukiskes-alkas-lt-koliazas Kvietimas į Vilniaus Lukiškių aikštę apginti Vyčio paminklą
lenkijos_lietuvos_zydai Rabinas
pasaulio-vienybes-karuna Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminklas
urachasj Kunigaikštis Inigo fon Urachas apie būtinumą atstatyti Lietuvos Karalystę
250px-LietuvosIstorija Pasitarimas Ukrainos pasirinktino kelio klausimu

Karalystės ištakos

Kernavė Lietuvos išlikimo prielaidos
p1360443 Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia
zemelapiai_1 Žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa, ir monetų paroda Seime
1-aisciai-e-jovaisos-knyga Aisčiai
Kreivosios pilies Vilniuje rekonstrukcija (1960-1994 m.), autorius S. Lasavickas. (Šaltinis - Lietuvos literatūros ir meno archyvas) Vilnius kaip poezija

Visi įrašai

Rabinas

lenkijos_lietuvos_zydai Netikėtai į galvą šovė mintis — iš kur po velniais ėmėsi rabinas, jei patys žydai tvirtina, kad 80% iš visų dabar pasaulyje gyvenančių žydų yra litvakai? Judaizmo profesorius iš JAV Geršonas Davidas Hundertas parašė knygą (žr.… Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminklas

pasaulio-vienybes-karuna Lietuvių tautos pamatų kertiniai akmenys – gimtoji kalba, tikėjimas, istorinė atmintis, tautinės tradicijos, kūryba ir vienybė. Tautos istorinio kelio ir kūrybinių galių viršūnė – Lietuvos valstybė, kurios atkūrimo šimtmečio jubiliejui ir skiriame šį monumentalų paminklą – PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS KARŪNA.… Skaityti toliau

Žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa, ir monetų paroda Seime

zemelapiai_1 Birželio 8 – liepos 13 dienomis Seime, Parlamento galerijoje, veiks paroda retų XVI–XIX amžiaus didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka. Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.… Skaityti toliau

Aisčiai

1-aisciai-e-jovaisos-knyga Romėnų istorikui Tacitui aisčių išskirtinumo iš kitų tautų bruožu buvo aisčių ryšys su „glesum“, t. y. gintaru. Iš aisčių sklaidos genetinių žemių – Vyslos žemupio, Sembos, Notangos, vakarų galindų gyvenamų teritorijų ir Lietuvos pajūrio – vienu metu pajudėjo vakarų baltų gentys.… Skaityti toliau

Vilnius kaip poezija

Kreivosios pilies Vilniuje rekonstrukcija (1960-1994 m.), autorius S. Lasavickas. (Šaltinis - Lietuvos literatūros ir meno archyvas) Tikriausiai daugelio šviesiausių žmonių svajonė yra darbais tarnauti Tėvynės labui. Architektas restauratorius Sigitas Benjaminas Lasavickas, regis, yra vienas tų, kuriems pavyko šitą siekį ir įgyvendinti. Paminėti mokslininko 85-ųjų gimimo metinių sukakties į Nacionalinėje dailės galerijoje spalio 19 d.… Skaityti toliau