Teiwas Rotating Header Image

Kunigaikštystė » Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas »

Kaip išniekinta Lietuvos Karalystė ir Karaliai

Lietuva turbūt yra vienintelė Europoje ar net pasaulyje šalis, kurios nūdienos istorikai nebodami istorinės tiesos ir jau paskelbtų autentiškų XIII ir XIV a. šaltinių po karaliaus Mindaugo mirties vis didėjančią ir stiprėjančią Lietuvos karalystę pervadino didžiąja kunigaikštyste, o Lietuvos karalius – didžiaisiais kunigaikščiais.

Dar įdomiau, kad nėra jokio raštiško XIII–XIV a. dokumento, kuris paliudytų „Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“ ar „didžiuosius kunigaikščius“. Visuose to meto dokumentuose (Mindaugo ir Gedimino laiškai, jų sutartys, popiežių laiškai ir bulės, Livonijos ordino ir Petro Dusburgo kronikos etc.) minima tik Lietuvos karalystė ir jos karaliai. Iš kur tas atkaklus mūsų istorikų noras ištrinti istorinę atmintį, nepaisyti dokumentų ir išniekinti savo pačių valstybę?

Lietuvos vardo tūkstantmetis buvo gera proga ištaisyti šias keistai įteisintas dideles klaidas ir gražiai išleisti visus XIII–XIV a. originalius šaltinius, kurie mini Lietuvos karalystę ir jos karalių vardus. Mugėje peržiūrėjau daugybę išleistų naujų knygų apie Lietuvos istoriją – nuo enciklopedijų ir mokyklinių vadovėlių iki autorinių veikalų ir… visuose atkakliai tęsiamos falsifikacijos tradicijos. Tik Jogaila, vedęs Lenkijos karalaitę Jadvygą, Lietuvos karaliaus titulą pakeitė į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (magnus dux) titulą. Tai pirmas liudijimas apie tokį įvardijimą.

Argumentai, kad tik popiežiaus palaiminti krikščionių valdovai turėjo teisę būti vadinami karaliais, yra lengvai paneigiami tų pačių popiežių raštais, kuriuose Lietuvos valdovai yra vadinami karaliais, o Lietuva – karalyste. Tai nėra smulkmena, nes karalystės pervadinimas didžiąja kunigaikštyste ištrina valstybingumo statusą ir įteisina tik tam tikrą žemių sąjungą. Apie šią problemą tarsi užsimenama, tačiau paliekama ją spręsti kitiems. Mat tada tektų pataisyti „keletą Lietuvos istorijos skyrių”, o kai kurie įvykiai „naujoje šviesoje atsistotų”, kaip pripažįsta Zenonas Ivinskis savo parašytos „Lietuvos istorijos“ įžangoje.

Išniekinta karalystė ir karaliai

Skrupulingai ištikimi istorinei tiesai vokiečiai išsaugojo senuosius archyvus, tarp kurių yra daug svarbių Lietuvos valstybei dokumentų. Tarp jų – karalių Mindaugo ir Gedimino laiškai. Lotyniškas Lietuvos karaliaus Mindaugo (Mindowe, dei gratia rex Lettowiae) raštas „visiems Kristaus tikintiesiems” skelbia, kad pasitarus siūloma garbingą tėvą Kristijoną įšventinti Lietuvos karalystės vyskupu (episcopum regni nostri). Šio ant pergamento surašyto 1254–ųjų kovo 12–tą dokumento nuorašas buvo padarytas Livonijos ordino Karaliaučiaus archyve tarp 1352–1388 m. ir šiandien yra saugomas Getingene, Vokietijoje (Gedimino laiškai. Vilnius: Mintis, 1966). Kitame dokumente popiežius Klemensas IV savo bulėje Čekijos karaliui 1268–aisiais sausio 20 d. taip pat mini Lietuvos karalystę ir jos šviesios atminties karalių Mindaugą (Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a. Vilnius: Mintis, 1987).

Getingeno bei Rygos miestų archyvuose išsaugoti Gedimino laiškai popiežiui, germanų miestų piliečiams, Saksonijos magistrui ir dominikonų ordinui, Gedimino taikos sutartis su ordinu ir danų vietininku Revelio žemėje, taip pat laiškai Gediminui nuo popiežiaus, Rygos miesto tarybos ir pan., popiežiaus laiškai frankų karaliui, vyskupų laiškai tikintiesiems etc. Susirašinėjimas vyko lotynų ir germanų kalbomis. Visur Gediminas aiškiai tituluojamas lietuvių ir daugybės rusų karaliumi „Gedeminne, letwinorum et multorum ruthenorum rex”. 1322–ųjų laiške popiežiui Gediminas mini karalių Mindaugą (rex Mindowe) bei Gedimino pirmtaką karalių Vitenį (Item praedecessor noster, rex Viten). Popiežius savo laiške frankų karaliui Gediminą tituluoja karaliumi: „Gedeminne, qui se regem Lethoviae et ruthenorum intitulat.” Karališkas titulas liudijamas ir 1324–ųjų laiške iš Avinjono : „Excellenti et magnifico viro Gedeminne, letwinorum et multorum ruthenoum regi illustri…”

Daugelyje kitų laiškų šalia titulo „Lietuvos ir daugybės rusų karaliaus” Gediminas prideda ir Semigalijos (Žiemgalos) kunigaikščio titulą, pavyzdžiui, laiškuose 1323–iaisiais germanų piliečiams, Saksonijos magistrui, mažųjų brolių ordinui etc.: „Gedeminne, dei gratia letphinorum ruthenorumque rex, princeps et dux Semigalliae.”

XIII–XIV a. Henriko Latvio ir Hermano Vartbergės „Livonijos kronikose” (Vilnius: Mokslas, 1991) karaliais yra tituluojami ne tik Mindaugas ir Gediminas, bet ir Kęstutis su Algirdu. Vartbergė liudija, kad Didysis magistras brolis Vinrichas iš Kniprodės Visų šventųjų dienų 1372–aisiais vedė derybas su lietuvių karaliais, su Algirdu ir Kęstučiu. Aprašo ir 1377–aisiais Lietuvos karaliaus (rex Letwinorum) Algirdo (Algerdes) laidotuves, kurios buvo labai iškilmingos (magna pompa), karaliaus kūnas sudegintas su įvairiais daiktais ir 18 žirgų.

Kryžiuočių ordino vienuolis Petras iš Dusburgo 1326–aisiais įteikė parašytą „Prūsijos žemės kroniką” ordino magistrui (Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. Vilnius: Vaga, 1985). Kronikoje Lietuva daugybę kartų įvardijama kaip karalystė, o Vytenis ir Gediminas minimi tik kaip Lietuvos karaliai. Dusburgietis aprašo popiežiaus Jono XXII norą 1324–aisiais apkrikštyti „lietuvių ir rusų karalių” Gediminą, tačiau šis atsisakė. Nepaisant to, Gediminas vis vien kronikoje yra vadinamas karaliumi. XIII–XIV a. kronikos autorius vienuolis mini 1292–aisiais Lietuvos karalių Pukuverą, kurio sūnus yra Vytenis. Mini ir Treniotą – Lietuvos karaliaus sūnų: „Trinota, filius regis Lethowinorum”, kuris sutelkė 30 tūkst. kariuomenę kovai.

Priešiškai nusiteikę ordino vienuoliai, nesėkmingai krikšto siekę popiežiai ir kiti oficialūs asmenys neturėjo tikslo aukštinti lietuvių valdovų. Todėl minėtus XIII–XIV a. dokumentus reikia vertinti kaip neginčytinus teisinius įrodymus vadinti Lietuvą karalyste, o jos valdovus – karaliais. Galima tik spėlioti, kada mokiniams bus pateikti neiškraipyti istoriniai XIII–XIV a. faktai, juos grindžiant autentiškais dokumentais, o ne sukurtomis teorijomis. O gal nūdienos istorikai vis dar atgailauja už pagonišką praeitį ir savanoriškai neša užsikrautą bausmės kryžių virš išniekintų Lietuvos karalių kapų. Mirusieji žino tiesą, galėtų sužinoti ir gyvieji.

Rasa Gečaitė

(1968)

5 Comments

  1. algimantas says:

    Cia turiu papriestarauti . Visoje Lietuvos istorijoje , buvo tik du karaliai . Mindaugas , pasiemes kraliaus titula del bedos! Ir bandymas 1918 m. , karaliumi -Mindaugu 2 -ju padaryti Vilhelma Fon Uracha.
    Mindaugas istorijoje paminimas 1219 m. Jis kunigaiksciu tapo 1236 m. (ar net anksciau ), nes 1236 m. , kaip Lietuvos Didysis Kunigaikstis , derejos su Halico-Volynes kunigaiksciu-Danila romanovicium . 1248 – 1249 m. Mindaugas is savo sunenu – Tautvilo ir Gedvilo , o taip pat ju motinos brolio – Vykinto , ateme ju tevonija ( “Lietuvos zemes” ), del to , 1249 m. pavasari Lietuvoje kilo vidaus karas. Abi kariaujaancios puses ieskojo sajungininku . Mindaugo brolenus reme Volyne ir polovcu kariuomenes bei Halico- VOlynes valstybe . Tautvilas 1250 m. atvyko i Ryga ir apsikrikstijo. Uzsitikrino Livonijos ordino parama kare. Mindaugas pas Popieziu Inocenta 4-ta, nusiunte 1251 m. , savo delegacija tartis del kriksto .
    Mindaugas su zmona Morta apsikrikstijo 1251 m. pavasari , o karunavosi liepos 6 d. Uz tai atidave Nandruva , puse Dainavos , 1255 m.- Selos dali, visa Skalva ir Dainava . 1259 m. Mindaugas uzrase visa Zemaitija kryziuociams . Bet kai zemaicia 1261 m. nugalejo dvigubai didesnias kryziuociu pajegas prie Durbes musio, spaudziamas visuomenes ( ipac sesereno-Treniotos ), Mindaugas atsisake karaaliaus titulo ir kriksto bei draugystes su kryziuociu ordinu . TAIP BUVO SU MINDAUGU ! 1917 m. rudeni, Vokietijos Reichstago , kataliku centro frakcijos vadovas – Mathijas Ersbergeris , i Berlyna atvykusiems Sveicarijos lietuviams : K. Olsauskui ir J. Purickui parekomendavo rinkti Lietuvos kaaralium Viutenbergo grafa, hercoga , Vilhelma Fon Uracha . Todel lietuviai ir norejo ji padaryti Lietuvoss karalium . 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybes Taryba , pakelbe Lietuva konstitucine monarhija ir Vilhelma Fon uracha “isrinko” karalium. Bet kadangi Vokietija tokios Lietuvos nepripazino , kilo suirute -skandalas . Karalius i Lietuva taip ir neatvyko (nebuvo karunuotas) 1918 m. lapkricio 28 d., Lietuvos Valstybes Taryba atsauke savo liepos 11 d. nutarima . TOKIA YRA TIESA APIE LIETUVOS KARALIUS ! Gal jus galit pasakyti , is kur kilo toks pavadinimas – KARALIUS..?

  2. Algirdas says:

    Dekoju p.Rasai Gečaitei už išsamią informaciją apie Lietuvos Karalsytę. Noriu atkreipti visų mūsų istoriją besidominčių dėmesį, kad iX -X buvo labai sustiprėjusi Voketijos karalystė, apie vidurį X amžiaus tapusii imperija ir užvaldžusi Romos imperiją su Vatikanu. PVokiečių įtaka ir norai valdyti visą Europą ir Lietuvos Karalystę buvo labai ddeli. Todėl jie 986 prijungė Lenkijos karalsytę, o po ėmės Vatikane planuoti Lietuvos Karalsytės užkariavimą. Ir Brunono žygio projektas į Lietuvą prasidėjo Vatikane, gavo popiežiaus palaiminimą ir Lietuvos pagonių krkštytojo Arkivyskpo Bruno Bonifaco vardą. Ir jis , grįžęs Vokietijon suformavo savo krikštytojų būrį ir patrakė 1008 metais, kad žiemos metu per užšalsias pelkes ir upes galėtų lengviau pasiekti Lietuvą. O 1009 metų kovo 9 d – Brunonas, kaip neprašytas svečias su kariauna žuvo. Vatikanui – didvyris, o lietuviams … įsibriobėlis. Lietuvos DK vyriausio kanclerio Žygimanto Paco pastangomis ir popiežiaus leidimu 1660-1712 metais Brunono žūties vietoje PAŽAISLYJE buvo pastatytas Kamaldulių gražus baroko stiliaus vienuolynas į koplyčia.
    O mūsų tautos ir valstybės didžiausią išniekinimą atliko Karalius Jogaila,1385 metas masiškai įvesdamas į Lietuvą naujų laikų kryžiuočius – gešimtis tūkstančių lenkų kunigų ir vienuolių, bei jų pagalbninkų iš skurdžiausių Lenkjos žemių – Lietuvos žemių užvaldymui ir lietuvių sulenkinimui. Nuo to meto Lietuvos Karalystė tapo Didžiaja kunigaikštyste, ir lenkų istorikai tai su pasigardžiavimu propagavo. O ar prof. Bumbliauskas lietuvis? Homo sovieticus lenkas arba išdavikiškai sulenkėjęs lietuvis. Jis niekina mūsų tautą ir mūsų tautos istoriją. Protariu Rasai ir visiems mūsų tyrinėtojams, turime atkurti mūsų Karalystės ir Karalių garbę ir palikimą iš kitų tautų istorijų…nes okpacijų metais nuo 1385 metų lietuviai nebeturėjo savų laisvai mąstančių istorikų. Nors 1529 metais rašant Lietuvos DK Statutą dar bvo ir istorikų ir raštingųjų tautiečių, kurie 224 pusl įrašė Lietuvos Karalsystės 7037 metus nuo pasaulio sukūrimo …Sėkmės viesiems. Pagarbiai Algirdas

  3. Lietuva kaip karalystė buvo atkurta dar vasario16d.AKTU/šalt.vokiečių to meto laikraščiai,Aktas kitomis kalbomis/net lenkų/,bet Tarybai pasiūlė Graf Wlhelm von Urach kuris turėjo lietuviško kraujo,buvo katalikas ir nemėgo lenkų,kuris ir buvo paskelbtas Karaliumi,100 dienų ėjo šias pareigas,ruošė sulietuvinti šeimą ,parašė konstituciją,bet A.Smetona gavo pinigų iš Švedijos -papirko seimą ir jį išrinko prezidentu.von Urach nenorėdamas konfliktuoti neatvyko,bet Taryba jo ir neatleido iš pareigų-de jure ir de fakto jis liko Lietuvos karaliumi.Rodoma Akto nuotrauka yra 1922 m falsifikatas -kopija,nes buvo keli Aktai.A,Smetona gavo 760.000mln.reichsmarkių kyšį ,kad užmirštų įvesti lietuvišką administracijąGumbinės ,Tilžės,Įsruties regionuose kurie liko vokietija.Tuo metu Vokietija buvo visiškai bejėgė ir nepajėgi gintis net karinio konflikto su Lietuvos Karalyste atveju.

  4. Daugminas says:

    Lietuvos didžiuosius kunigaikščius nori vadinti karaliais
    Ge­di­mi­ną ir ki­tus di­džiuo­sius ku­ni­gaikš­čius iki Vy­tau­to tei­sė­tai ga­li­me lai­ky­ti ka­ra­liais. Lie­tu­vos ka­riš­kiai, teig­da­mi, jog dau­ge­lį me­tų val­do­vai bu­vo ne­pag­rįs­tai men­ki­na­mi, no­ri ap­gin­ti jų gar­bę. Svars­to­ma, ar Lie­tu­vos di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių var­dais pa­va­din­tų ba­ta­lio­nų ne­per­va­din­ti ka­ra­lių var­dais.
    http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/ar-kausimes-uz-lietuvos-karalyste/163814

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *