Teiwas Rotating Header Image

Valstybės Pagrindas » Apibendrinimai »

Visuomenės gerovės plėtotė

Keičiasi santvarkos, valstybės, gyvenimo įpročiai tačiau visuomenėje vis lieka neišspręstas pakankamas gerovės auginimo klausimas. Šimtmečiais tik nežymi visuomenės dalis galėjo pasigirti esanti patenkinamoje gerovėje, kuriai dažniausiai taip pat nuolatos pasireikšdavo išlikimo grėsmės. Šiame straipsnyje pateikiama įžvalga, kokiomis aplinkybėmis gali rastis tvari visuomenės gerovės plėtotė.

Žmogaus visuomeninė būtis persmelkta šių darinių:

  1. šeima,

  2. bendruomenė,

  3. valstybė.

Visi šie dariniai tiesiogiai ir netiesiogiai gali būti įtakojami visame paSaulyje atsirandančių aplinkybių. Žmogaus asmens būtis gana sudėtinga, joje veikia siela, protas, ego, jausmai, juslės ir kiti vidiniai žmogaus veiksniai. Kiekvienas iš jų savaip perkeičia žmogaus elgseną, kuri turi reikšmingą poveikį visuomenei ir tuo pačiu įtakoja joje to žmogaus įvertinimą.

Taigi, žmogus, veikiamas savo būties vidinių veiksnių, turi galimybę pasirinkti elgsenos būdą. Kiekvienas elgsenos būdas sąlygoja tam tikrus žmogaus prisirišimus. Gali būti sąlygotai prisirišama prie įvairiausių dalykų: pomėgių, kito žmogaus ar kitų žmonių, įpročių, pinigų, daiktų ir t.t. Dėl kiekvieno tokio žmogaus prisirišimo randasi tam tikros pasekmės jo esačiai. Todėl, ankstyvieji mąstytojai yra pateikę bendrąjį apibūdinimą, kad prie juslių prisirišusią gyvą būtybę veikia trejopos juslinės kančios:

  1. kankina sielvartas,

  2. vaikosi įsivaizdavimų,

  3. bijo tariamo priešo.

Taigi, kiekvieno žmogaus susidarę prisirišimai lemia jo gyvatos sutelkimo kryptis. Į tuos dalykus, į kuriuos nukreipta žmogaus gyvata, yra sutelkiamas jo paties dėmesys. Kai dėmesys paskiriamas vieniems dalykams, tada nebelieka gyvatos nukrepiti dėmesį į kitus aplinkoje esančius dalykus.

Sutelktas dėmesys turi ypatingą savybę auginti tą dalyką kuriam paskirtas tas dėmesys. Tuo pačiu, jeigu dalykui paskiria dėmesį didesnis kiekis žmonių, tas dalykas dar sparčiau auginamas. Tokiu būdu randasi didesni pastatai, daug darbuotojų turinčios įmonės, įsigali religijos ir randasi kiti masiškesni reiškiniai.

Kadangi žmogaus dėmesio paskirstymas tiek jo paties, tiek jo šeimos, bendruomenės, valstybės, paSaulio lygmenyse skatina teigiamų arba neigiamų pasekmių radimąsi, tai kiekvienu paskirtu dėmesiu visuomenėje auginama arba gerovė arba klaida. Auginama gerovė sąlygoja klestėjimą. Auginant klaidą neišvengiamai artėjama link klaidžiojimų, paklydimų ir griūties. Klaidos auginimas ir dėl to artėjimas link griūties įmanomas kiekviename visuomenės lygmenyje. Klaidų rądimasi labai įtakoja šios nuodėmės:

  1. baimė (nedrąsa ir nerimas),

  2. neapykanta (apykantos stoka),

  3. apgavystės (besikartojantis melas).

Taigi, kiekvienoje visuomenės dalyje turi būti pasieka, kad auginama gerovė nustelbtų auginamas klaidas. Laiko požiūriu augimas gali būti tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis. Trumpalaikės klaidos dažniausiai neišvengiamos ir gali būti išnaudojamos gerovės auginimo priemonių tobulinimui. Tačiau auginamos ilgalaikės klaidos priveda prie nebeišsprendžiamų paklydimų ir (ar) visuomenės kurios nors dalies griūties.

Kadangi kiekvieno žmogaus, susivienijimo, bendruomenės dėmesys būna sutelkiamas ties kažkuriais iš begalinės aibės dalykų, tai naudinga šiuos dalykus suskirstyti. Manau vienas iš geriausių skirstymų yra pagal tai, ar praeičiai, ar dabarčiai ar ateičiai dėmesiu auginami dalykai priskiriami.

Pripažinta, kad laikas yra pakankamai sutartinis dalykas, esminiu požiūriu dabartyje yra tiek praeitis, tiek dabartis. Galima teigti, kad yra tik dabartis, kurioje vieni dalykai ateina kiti praeina. Taigi, dabartis yra ir kaip atskaitos visuma suprasti praeitį bei ateitį. Tuo pačiu dabartis priklausoma nuo praeities ir ateities veiksnių.

Plačiausiuoju požiūriu yra visuminis, nuolatos plėtojamas gėris. Tačiau žmogus vis pasireiškiančiu savo klaidingu elgesiu pristabdo gėrio augimą. Taigi, gėrio plėtojimas neturi pabaigos, jis vyksta dėl ateities, bet klaidos yra praeities dalykas dėl to, kad jų lemtis yra kada nors pasibaigti dėl dėmesio stokos tą klaidą sąlygojančiam dalykui ar dėl įvyksiančios tą klaidą palaikančios visuomenės dalies griūties.

Taigi, kiekvienas dėmesiu auginamas dalykas yra labiau praeities arba ateities reiškinys. Pavyzdžiui, dauguma juslinių prisirišimų sąlygotų egoistinių pramogų yra praeities reiškinys, kadangi jos neturi savo vietos gėrio auginime. Taip pat pinigine išraiška paremtas egoistinis turto kaupimas taip pat praeities dalykas, kadangi į tai nukreiptas dėmesys sąlygoja turtą išlaikyti bet kokiomis priemonėmis bijant tą turtą prarasti.

Todėl būtina rasti tuos dalykus, į kuriuos telkiant dėmesį vyksta kuo sklandesnis gėrio auginimas. Gėrio plėtotė įmanoma tik kuo aiškiau suvokiant ateitį, kaip svarbų veiksnį dabarčiai gerinti. Būtina žinoti kas į dabartį ateina. Praeitis nėra tokia svarbi dabarčiai, kadangi ji pro dabartį tik praeina į ją ateidama, šiek tiek pabūdama ir išeidama.

Taigi, kas yra esminiai ateities dalykai? Esminiai ateities dalykai yra vaikai, kurie ateina į visuomenę kaip jos ateitis. Priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis, kokiu aplinkinių žmonių rūpesčiu ir supratimu gimsta, bręsta, ugdomi vaikai, taip yra plėtojamas gėris visuomenėje. Esant grėsmingom aplinkybės, vaikai traumuojami nuo pat mažens, jie bręsta su įsigalinčiomis pagrindinėmis nuodėmėmis ir sulaukę pilnametystės daro besikartojančias klaidas. Taip tėvai, bendruomenė, valstybė apleisdami vaikus ir nesugebėdami jais dorai pasirūpinti, sukuria nesibaigiančią klaidų grandinę visuomenėje, kai vienos padarytos klaidos skatina rastis naujas ar tas pačias klaidas darančias visuomenės dalis.

Todėl, kad būtų plėtojamas gėris visuomenėje būtina skirti tinkamą ir pakankamą dėmesį visuomenės ateičiai vaikams. Pabrėžtina, kad jeigu tiek šeimoje, tiek bendruomenėje, tiek valstybėje gyvata yra nukreipiama į praeičiai tarnaujančias pramogas, egoistinius siekius ir paklydimų sąlygotus ginčus, tai nebelieka pakankamai gyvatos paskirti tinkamą dėmesį vaikams. Nesant tinkamo dėmesio vaikai kelia klausimus, stengiasi elgtis maištingai visuomenėje siekdami sulaukti priklausančio dėmesio. Todėl visuomenėje randasi papildoma įtampa, iškyla grėsmė tiek vaikų, tiek visos visuomenės būčiai.

Kiekvienas žmogus turi prigimtas kūrybines galias. Jeigu visuomenėje nėra tinkamai plėtojamas gėris, tai dalies visuomenės kūrybinių galių virsta esamą santvarką griaunančia jėga. Todėl, būtina pasirūpinti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos kiekvieno gimusio, bręstančio vaiko kūrybinėm galiom pasireikšti visuomenėje. Paskiriant visą tinkamą dėmesį vaikams ir pasitinkant ateinančias vaikų kūrybines galias, turi būti kuriami mokslo, tyrimų, vystymo įstaigos ir kiti gėrio auginimui skirti visuomeniniai dariniai.

Author ©: Mindaugas Lučka

(1045)

2 Comments

  1. Daugminas says:

    L.Tolstojus apie vaikų auklėjimą: „Aš apie auklėjimą niekada nerašiau, todėl, kad manau – auklėjimas susideda iš paties suaugusiojo žmogaus judėjimo į priekį, auklėjimosi – tik tuo žmonės įtakoja kitus, auklėja juos. Ir tuo labiau vaikus, su kuriais jie susiję. Būti teisingu ir sąžiningu su vaikais, neslepiant nuo jų to, kas vyksta mūsų sieloje – vienintelis auklėjimas.
    O štai pedagogika yra mokslas apie tai, kaip, pačiam gyvenant lengvabūdiškai, daryti „gerą“ įtaką vaikams. Panašiai veikia mūsų medicina – kaip, gyvenant prieš gamtos dėsnius, būti sveiku.
    Mokslai šie yra gudrūs ir tušti, ir niekada nepasiekiantys savo tikslo. Visi auklėjimo sunkumai išplaukia iš to, kad tėvai, ne tik netaisydami savo trūkumų, bet dar ir pateisindami juos, nori nematyti šių trūkumų savo vaikuose.“

  2. Mindaugas says:

    Atsirandanti piliečio kaltė
    http://teiwas.eu/2012/07/atsirandanti-piliecio-kalte/

    Apie sistemiškai pasireiškiančio neigiamo vertinimo ištakas ir padarinius
    http://gyvenimorytas.lt/vertinimas/
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Stigma_%28sociologija%29

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *