Teiwas Rotating Header Image

Protėvių Pasaulėjauta » Žiniai »

Dainavos varažninkas Galinis

Dainavoje gyveno varažninkas Galinis. Jis buvo žinomas kaip gydytojas, šeptūnas, varažninkas 15 km spinduliu. Vietiniai teigia, kad Galinis daug žmonių pataisė, ligų daug kam išgydė, kortomis labai gerai būrė ir taip toliau. Galinis turėjo galią užkalbėti.

Straipsnis sudarytas iš pateikėjų pasisakymų santraukos. Straispnyje naudojamų kai kurių žodžių reikšmės:

Šeptūnas – užkalbėtojas gydymo tikslais;

Varažinti – burti;

Šiečka – įrankis daržovių lapams, žolei smulkinti.

Straipsnyje pasisakymai šių pateikėjų: Laučinskas, Ginevičius, Ginevičienė, Adamonis, Griežė, Griežienė, Eidukonienė, Bazys, Bazienė, Verseckas, Verseckienė, Tolvaiša, Jurgelevičienė, Uždavinienė, Balkienė, Aleksa.

Dėl ko kreipdavosi į Galinį

  1. Broliui koją skaudėj, koja sucinė, ir nusprendėm tep, kad jis išsigandįs. Nu, tai aš nuvėjau nat Dainavon pas Galinį.
  2. Galinis daug žmonių išgydė. Galinis nuog išgųsčių, nuog nervingumo užkalbinėjo.
  3. Pradėjo galvų skaudėc. Vyrui sakau: „Važiuok in Galinį, gal jis duos kokių žolių ar tį ko“.
  4. Atvežė in Galinį lenciūgais inrištą vežimi vienų bernų. Jam mergos nedavė imc, tai jis galvon ėmės ir išprotėj. Tai Galinis išgydė. Treciųkart tas bernas jau pats atvažau an dviračio in jį.
  5. Ale va ligų tai daug kam išgydė. Žinai, kaip priepuolis kap užeina kokis, visa….
  6. Išgųscį turėjau aš, tai moma vedziojo in Galinį.
  7. Kartą išsigandau ir apakau. Nu, ir vienųkart nuvežė mane pas tų Galinį – užkalbėjo. Paskui kitųkart nuvežė – pradėjo Galinis kalbėc ir man iš karto akyse šviesėja. Tai ir šiandien dar matau.
  8. Mano cetų priepoliai mūčino, tai Galinis pataisė.
  9. Susiedas turėjo priepolį, apmirdinėjo – Galinis jį pataisė.
  10. Gyvatį jis užkalbėdzinėjo ir rožį kalbėdavo, ir kaltūnų kalbėdavo jisai.
  11. Mergaitį pradėj priepoliai mūčyc. Nu ir jau suviejį rūbaičius pasiuvė smerčiai ir žvakį degino. Nu ir tėvas an arklio atskrido graiciau in Galinį, o jau joj va prieg pac jau smerties buvo. Ir pradėjo Galinis kalbėc – vaikui pasdarė geriau. Bobos žvakį degino, jau marino, o jis pradėjo kalbėt – ir pasdarė jai geriau. Tėvas atvyko pas Galinį vienas ciktai paskui žolynų parnešė. Jis pagydė. Ir nūnai ji gyva.
  12. Protas maišės nuog rūpesčių. Ir nuvediau aš jų vienąkart pas Galinį. Tį jisai kalbėjo ant cukro. Nu, sukalbėj tį visa ir jis tep pasakoj: „Kap pareis, testa plytelį cukro suvalgo ir jei miegos, ilgai ilgai miegos, sutkų miegos – pastaisis, o jei nemiegos, tep kap dar, – nepastaisis“. Kai parėjo namo, išmiegojo ir geriau buvo – pastaisė.
  13. Buvo blogai – atėmį patį mano kelį. Buvau pergųsdzyta, aš turėjau ušgųscį didelį. Užvažiavom in Galinį. Ataj in vežimų ir sako – „Kas tau?“. Po pakalbėjo maldą ir sako – „Praeis ir pastaisysi“. Ir davė pokų žolių, cukro užklabėjo, vandenio davė.
  14. Išgastį turėjau. Kų pakalba ir žolelių davė. Turėjau išgastį, nu dabart tai neturiu.
  15. Turėjau rožį – sutino viena koja. Nuvažiavom in Galinių užvaražyt. Pastaisė po dviejų kartų.

Žolynų ruošimas

  1. Kų jis ten an pirkios užejįs daro, tai galas jį žino. Cik tuk tuk – ir žolį pjauna. O kokia tį žolė, tai galas žino.
  2. Jis nieko nesveda ant pirkios, vienas tį būna.
  3. An lubų jau jis braškinas, – kalba jau.
  4. Kapšelį atnešė kai šiečkos supjautos žolės.
  5. Galinis, su tokiom klumpėm, jis tį kur užlipo an pirkios – kap pradėjo tį lakioc po tų aukštų. Ji tį nulipo – tai va pokų žolynų – šiečka pripjautų – davė.

Užalbėjimai

  1. An baltinių užkalbėj, tai liepė nunešč ligoninėn apvilkc tais baltiniais.
  2. Užkalbėto vandenio ir žolių duoda, o kas tį padeda, ta nežinia – ar tį užkalbėjimas, ar tį jo žolės.
  3. Galinis paprasto vandenio paima ir užkalbėdzinėj, bonkėn pripila ir duoda.
  4. Galinis davė bonkį vandenio užkalbėto ir žolių, išsiviriau, vartojau – kaip ranku acėmė. Ir pavariau tų žolių, pagėriau užkalbėto vandenio – ir praaj, ir pasveikau.
  5. Galinis žolynų visokių tį įdavinėj žmonėm, an cukro kalbėjo.

Burtai

  1. Galinis varažino ar Laučinsko brolis pasveiks.Galinis tarė: “Ištrauk tris kortas. Jei brolis pasveiks, čirvanas karalius turi iššokc.”.Kai jis kortas praskėtė viena korta iššoko. Tada davė kortas Laučinskui. Ir vėl korta iššoko. Tada Galinis klumpėn insidėj kortas ir stojos an vienos kojos, o kortos jau klumpėn indėtos – ir iš klumpės korta iššoko. Tada Galinis pasakė: “Žinot, jis tai pasveiks, ale labai sirgs, ir jis pat tavi negyvens, išvažiuos kur Rusijon”. Kap sakė Galinis tep ir buvo iki galo…
  2. Galinis buria buria ir pasako, kokį tį jau bernų, kokių mergų myli… Sumaišo, sumaišo kortas ir duoda bernui rankose laikyc. Nu, tas laiko suspaudįs, Galinis sako: „Biškį atlaisk“. Paskui pasako: „Katroj tavi merga myli – iššok, iššeik!“ Korta toji ir iššoka…
  3. Susiedijoj buvo vakarėlis, tai Galinis: „Tai gal nori su dūšiu pakalbėc?“. Tį jis bonkėn pūtė, tai tį kas atsišaukdzinėj.
  4. Jis kokian butelin pucia, o jam tį atsišaukdzinėja.
  5. Galinis klausia kortų: „Kiek šitas ponas gyvens?“. Tai cik kortas atlaidau, tai devynios kortos ir iššoko – tai devyniasdešimt metų.
  6. Galinis teigia: „Cik neimk tu jų, šitų bagotų. Pas katrų nepakliūsi, tik pusė amžiau gyvensi. O jei šitų, kur patinka, paimsi, gyvensi devyniasdešimt metų“. Ir tikrai teisingai išbūrė. Tų visų merginų vyrai neišgyveno. Nu, aš ėmiau ir padariau tep. Dabok – ir gyvenu! Jau netoli man devyniasdešimt metų!
  7. Iš Galinio tai nepasijuokc. Pro Galinio namą važiavo benras ir pradėjo juoktis – „va kokie užuolaidai Galinio“, kad langai užkarta maišais. Galinis pro maišą sako „Žiūrėk tavo arklys atsikinkė“. Raz ir atsikinko. Atsiprašo, paprašo – tik tada gali arkly pakinkyt. Kitas važiavo pro Galinio namą ir pradėjo juoktis kad galia pirkio užkalta paklodėm. Galinis sako jam – „tu nežiūrėk mano pirkios, – pažiūrėk tavo šienas dega.“. Ir dega. Kai atsiprašė, tai tada Galinis pagasino.
  8. Jis burc kortomis labai gerai būrė, labai gerai mokėjo.
  9. Raudoni banditai kap vaikščiojo sako Galiniui – „Tu turi karves. Duok mum vienų štukų“. Galinis sako – „Eime, man negaila, imkit vyrai nors ir dvi“. Raudoni paima, pririša in vežimų ir varo. Jiems išėjus Galinis sako „neilgai pasidžiauksite, mano gyvuliai bus tuoj namie“. Neužilgo gyvuliai jau namie. Jos niekas nedalaiko. Joks vagis.

Ryšys su dūkais

  1. Balzabubai, – vyriausiam jau velniui sakydavo, – ratus jau nuvogė – atiduok.
  2. Galinis, sako, kai užlipa ant pirkios, tai cik su velniais šoka tįnais.
  3. Jis su velniu kažkokį ryšį turėjo. Kai velniai iš jo pavogė raktus tai Galinis lakstė su kuolu ir vis sakė „Balzalbubai atiduok raktus“.

Vietinių susdūrimai su Galinio pasaulėžiūra

  1. Galinis juodų knygų turėjo. Jis kažkokių knygų apie žolas turėjo, daktariškų knygų turėjo. Jis žolas rinkdavo. Pas jį žolių visokių pririnka, pridėta, prikarta nežinia kiek.
  2. Galinis buvo išėjęs karvių perrišt. Bernai įsigėrė ir sako „einam pažiūrėt kas pas jį yra pirkioje“. Jiem įėjus pradėjo juo tūsit kas už skvernų ir klaust „Ko jums reikia“ toj pirkioj. Vienas iš jų suriko „Cibulių norim“ ir išbėgo. Galinis grįžęs namo suprato kas įvyko ir tarė tiem bernams: „Gerai, kad pasakei, kad cibulių nori, jei nebūtum pasakęs, kad nori cibulių, tai būt uždusinę tavį“. Daugiau niekas neužeidavo pas jį. Bijojo…
  3. Galinis sakė, kad jei aš numirsiu tai man nekvieskite nei kunigo nei nieko.

Galinio buitis

  1. Viduryj kambario akmenų krosnis. Šatrelėm užtverta pasieny ir lanta an šatrelių uždėta.
  2. Pečius kambarį buvo, tai tas pečius be kamino…
  3. Kamino name nebuvo, jau iširįs jis buvo. Kai kada šalta žiema, tai užkuria pečių ir šildžia kojas ir rankas.
  4. Pas Galinį per visų kambarį lovys pilnas pusbonkių, puslitrių, degtinės, lašinių.
  5. Paršus laikė, tai paršai auga po pečium inlindį, tai atneša kašelį bulvių, tai bliūdelį grūdų, – nu, ir užauga tas paršas.
  6. Kiaulės po pečium būna. Nu, tai jis ir šeria jas pirkioj tįnai.
  7. Arklį laikė ir dzvi karves turėjo, dar telyčia buvo. Jei Galinis dapuola, tai jis pasmelžia, jei telias, tai telias išžinda.
  8. Dvi karvės ir telyčia ir visos juodos. Ir katinas juodas. Ir gaidzys juodas.
  9. Gaidzys buvo pirkioj in stalo kojų pririštas.
  10. Tį pas jį užkraulyta buvo, ir tį po lašku gaidzį prisirišįs laikė.
  11. Galinis gaidzį laikė sepcynis metus, kad sudėt kiaušinį ir vėl ištupėt, kad jau savo aitvarų turėt.
  12. Pas jį ten buvo prikarta visokių vaistų. Jei ne vaistai, tai tį smirdėtų, o tį kvapas iš tų visų vaistų geriausias.
  13. Langai užkarta maišais.

Vietiniai apie Galinį

  1. Galinis cik gero ko norėjo padaryc žmonėm. Ji pripažino ir Dievų.
  2. Jisai žmogus geras buvo. Aplinkui in jį važavo žmonės.
  3. Galinis Dzievų tai pripažino. Ir nemylėj tokių, katrie nepripažino.
  4. O mokėj Galinis visokių dainų! Tai ataina, atsisėda, atsiremia in sienų ir dainuoja tį… Ir vienas jis padainuoja.
  5. Žolių rinkc Galinis aidavo vienas. Išeina laukuosna, aina visur po laukus ir renka, ir vis maišelin deda.
  6. Jei kas apie Galinį bajina, tai jis viską apie tai žino.
  7. Jis nieko neužgaus, o jį užgaudinėjo.

Apibendrino Mindaugas Lučka pasiremdamas Ritos Balkutės knyga „Galia Užburti“ ir paties surinktais liudijimais.

Apie knygą „Galia Užburti“: http://teiwas.eu/2014/01/leidinys-apie-burtus-pavadinimu-galia-uzburti/

(515)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *