Teiwas Rotating Header Image

Valstybės Pagrindas » Apibendrinimai »

Visuomenės masinė robotizacija

Įžanga

Pastaruoju metu stebėdamas delfi svetainėje paskelbtas publikacijas pavadinimu „Lietuvos įtakingiausieji …“ stebiuosiu kuo tose publikacijos paminėti žmonės yra įtakingi. Išvardinti įtakingiausieji politikai, verslininkai, popkultūrininkai, žurnalistai, visuomeninkai, sportininkai … Visi išvardintieji buvo matyti bešmėkščiojantys žiniatinklio svetainėse, televizijos laidose, radijo transliacijose … Prisipažįstu, nei vienas iš išvardintųjų įtakingiausiųjų man tiesiogiai nepadarė įtakos ir nežinau kokiu būdu jie kitiems padaro įtaką tapdami įtakingiausiaisiais ?

Apskritai, daugeliui išvardintų įtakingiausiųjų būdingas nusišnekėjimas, kalbėjimas taip kaip kažkam (užsakovams) reikia, gana paviršutiniškas dalykų supratimas. Išimtį taikyčiau išvardintiems įtakingiausiesiems politikams, kurie piliečių išrinkti ir turi galimybę priimti realius sprendimus įtakojančius piliečių gyvenimus. Tačiau bėda tame, kad tikriausiai įtakingiausiais jie paskelbti dėl savo „autoriteto“ kuriuo jie įtakoja kitų apsisprendimus, nuomonę ir pasaulėžiūrą. Nežinau kam jie labai įtakoja, kai apskritai, rinkodaros duomenimis, tik 60 nuošimčių piliečių žiūri televizorių, galbūt tiek pat skaito laikraščius, naujienų svetaines ir klauso radiją ? Todėl tikėtina, kad bent 40 nuošimčių piliečių „įtakingiausiųjų“ tiesioginė įtaka apskritai nepasiekia, ir iš tų, kuriuos pasiekia jų pasisakymai, tikėtina tik trečdalis patiria vienokią ar kitokią jų įtaką…

Todėl panašu, kad paskelbti „įtakingiausieji“ gyvena kažkokiam burbule tiesiogiai darydami įtaką tik tam tikriems piliečiams…

Iškyla klausimas, kokiu tikslu ir kokie renkami bei skelbiami tie „Lietuvos įtakingiausieji …“ kurie trims ketvirtadaliams piliečių neturi jokios tiesioginės įtakos ? Manau atsakymas toks, – paskelbtieji yra sistemos, kuria siekiama perimti visuomenės valdymą, ištikimi tarnai. Ta sistema veiksminga dėl to, kad jos šeimininkai kontroliuoja pinigų emisiją, todėl gali finansuoti įvairias valdymo įtvirtinimo programas, remti ištikimus tarnus ir iš jų tarpo rinkti ištikimiausius visuomenės „įtakingiausiuosius“…

Robotizacija

Kas tie „Lietuvos įtakingiausiųjų tarnų“ šeimininkai ? Aš to nežinau, tačiau suvokiu tiek, kad jie, kontroliuodami pinigų emisiją siekia sukurti tokią sistemą, kurioje jiems būtų užtikrintas spakainas, saugus ir sotus gyvenimas. Tokiam tikslui pasiekti reikia tarnų, kurie nežinotų ar norėtų nežinoti, kad jie yra tarnai. Aišku, kad neužtenka kontroliuoti tik pinigų emisiją, reikia kontroliuoti ir sistemos tarnus (vergus), kad jie tinkamai atliktų sistemos vystymo ir priežiūros darbą. Būtina ištikimiausiais tarnais gerai pasirūpinti mokant jiems solidžius piniginius atlygius, kaip ūkininkui būtina gerai pasirūpinti gyvuliais kurie naudingi ūkiui įvairiausiomis prasmėmis…

Taigi, tokiai sistemai svarbu, kad tarnas nesijaustų tarnu taip, kaip gerai prižiūrimas ūkinis gyvulys nesijaučia esantis nelaisvėje, tai yra šeimininko priežiūroje. Kitas tokioje sistemoje svarbus dalykas, – kad kiekvienas tarnas ar vergas būtų pažeidžiamas ir kuo labiau ištikimesnis tarnas tuo jis turėtų būti labiau pažeidžiamas, nes jo maištas gali būti pakankamai nuostolingas sistemai. Tarno pažeidžiamumas gali būti užtikrinamas įvairiais būdais, – per finansus, sveikatą, mintis, prisirišimus, silpnybes ir t.t. Iš esmės tokį sistemos tarną galima vadinti biorobotu, kurį galima bet kada išjungti paspaudus vieną iš jį pažeidžiančių mygtukų. Tok tarnas tiesiog bijo elgtis kitaip, negu jam tiesiogiai ar netiesiogiai šeimininkų nurodyta, kadangi jis, panašiai kaip ūkinis gyvulys, jau nebesugebėtų išgyventi laisvas nuo sistemos…

Todėl, manau, kad delfi svetainėje išrinktųjų „Lietuvos įtakingiausiųjų“ paskelbimas skirtas Lietuvos biorobotams parodyti, kas iš tikro yra ištikimiausi sistemos tarnai, kas iš biorobotų daro didžiausią įtaką kitiems biorobotams. Kitaip sakant, nebūdamas geru biorobotu negausi priėjimo prie finansinių išteklių, nelaimėsi finansavimo savo projektams, negausi gerai mokamos darbo vietos.

XXI a. įgavo pagreitį mechaninių robotų, dirbtinio intelekto kūrimas. Ir čia sistemos tarnams suteiktas tikėjimas, kad jie patys kuria mechaninių robotus savo gyvenimo palengvinimui… Tačiau akivaizdu, kad mechaninių robotų kūrimas reikalauja daug darbo tiek kurti, tiek palaikyti, tiek prižiūrėti pačius robotus. Be to, visa kompiuterizacija artina mechaninius robotus prie biorobotų. Kol kas sistemos tarnams leidžiama mėgautis galimybę laikinai atitrūkti nuo kompiuterizacijos ir dirbinio intelekto išvažiuojant kur nors į kaimą ar kelionę, tačiau greitu metu biorobotams taps įprasta būti priklausimais ne tik nuo „išmanių telefonų“, tačiau ir turėti savo biologiniuose kūnuose įterptines mikroschemas („čipus“) taip sukuriant vientisą, save pačią išlaikančią biorobotų ir mechaninių robotų sistemą.

Biorobotų kontrolė

Akivaizdu, kad biorobotu tapusiam, sąmoningumą atgavusiam, sistemos tarnui ištrūkti iš tokios sistemos beveik nėra galimybių… Visa to priežastis – tai jo pažeidžiamumas. Labai svarbu sistemos tarną nukreipti link tam tikrų madų, kad jis sektų paskui pasaulėžiūros, drabužių, mitybos ir kitas madas. Vienas iš svarbiausių dalykų kontroliuojant sistemos tarnus  – tai jų mityba, per kurią vyksta jų biologinio kūno perprogramavimas, imuninės sistemos ir minčių kontrolė. Yra posakis – esi tai, ką valgai. Taigi, siekiant sistemos tarnus atriboti nuo gamtos, kadangi tai svarbi tapimo biorobotu sąlyga, būtina, kad ir jų maistas būtų kuo labiau atribotas nuo gamtos.

Dirbtinis maistas

Dirbtinis maistas

Vienas iš pirmųjų siekių atriboti maistą nuo prigimtinės gamtos – išvesti įvairias hibridines ir modifikuotas augalų veisles. Kitas etapas tręšti cheminėmis trąšomas, laistyti cheminiais pesticidais, insekticidais, kad vis besiplečiančiuose ūkininkų laukuose liktų kuo mažiau gamtos. Tolimesnis žingsnis – tai tokias modifikuotas veisles auginti visiškai be jokio dirvožemio, pavyzdžiui vatoje, tai yra tik pateikiant būtiniausias tokio augalo augimui reikalingas medžiagas. Jau dabar nebijoma sąvokos „dirbtinis maistas“ kas akivaizdžiai ar mažiau akivaizdžiai kaip „naujoviškas“ maistas vis labiau tampa madingas tarp biorobotų. „Kaimiškai užaugintas“ maistas vis labiau tarp biorobotų praranda populiarumą kaip ir pats natūralus kaimas bei lankymasis pačioje gamtoje.

Aiški viena, patys sistemos tarnų šeimininkai atsiriboja nuo tokio „dirbtinio maisto“, maitinasi pačiais natūraliausiais, prigimtiniausiais, ekologiškiausiais maisto gaminiais. Jau dabar kai kuriose valstybėse sistemos tarnui nėra galimybės įsigyti tokio gamtinio maisto ir jeigu atsiranda tokia galimybė, tai daugelis jų neįperka taupumo sumetimais toliau maitindamiesi žymiai pigesniu „dirbtiniu maistu“. Aišku, kad tai neigiamai įtakoja sistemos tarnų sveikatą, tačiau tai viena iš priemonių pasiekti sistemos kontrolę, – susilpninti sistemos tarnų imuninę sistemą tiek, kad ji būtų lengvai pažeidžiama ir visus savo negalavimus tarnai slopintų cheminiais medikamentais…

Per sistemos tarnams skirtas informacijos sklaidos priemones pateikiama ir biorobotų istorija, – kiekvienas praeities įvykis, kuris paspartino biorobotizacijos plėtrą, pateikiamas kaip teigiamas įvykis, aiškiai nutylint kas ir kodėl tokią plėtrą vykto, kadangi sistemos tarnai turi jaustis laisvi – tai būtina biorobotizacijos sąlyga. Visi kiti aprašymai apie žmonijos būtovės įvykius arba iškraipomi, arba trinama iš biorobotų atminties, kadangi jiems draudžiama prisiminti savo, kaip buvusių laisvų asmenybių, praeitį.

Kvietimas į laisvos asmenybės kelią

Žmogaus stiprybė tame, kad jis turi pakankamai apsauginių sluoksnių tiek fiziniame, tiek emociniame, tiek mentaliniame lygmenyse ir jis juos tausodamas yra atsparus prieš jį nukreiptas atakas. Toks žmogus yra laisva Žemės asmenybė, gebanti pati išgyventi, priimti sprendimus, ir telktis į bendraminčių sambūrius. Kai žmogus nėra pažeidžiamas, jis negali būti biorobotu, kadangi jo nėra kaip kontroliuoti ar „išjungti“ biorobotų šeimininkams įprastais būdais.

Žvelgdamas į sistemos tarnus pastebiu, kad yra tokių, kurie jau nebegrįžtamai tapo biorobotais. Kiti dar tik įtraukti į vergovinę sistemą ir stengiasi išlikti sąmoningais. Tačiau tenka pastebėti, kad čia pasirinkimas tik vienas, – arba išlaikydamas sąmoningumą grįžti į gamtos sistemą arba palaipsniui tampi biorobtu.

Aš esu už tiek intelektualinę, tiek technologinę pažangą. Tačiau dabartinis vystymasis smarkiai įtakojamas dabartinės finansinės sistemos šeimininkų ir pats technologinis progresas dažnai nukreiptas linkme ne pagelbėti žmonijai tačiau ją pavergti.

Kviečiu visus išlaikiusius bent kažkiek sąmoningumo grįžti į laisvos asmenybės kelią. Gamta tai nuostabi sistema, todėl būdami išvien su ja galime gyventi ir išgyventi. Nebūtina tapti kažkieno sumąstytos sistemos tarnu, kad galėtum gyventi pilnavertišką gyvenimą. Kenkiant gamtai vis labiau sunkinamos sąlygos kitiems ir sau sugrįžti į sąmoningos, laisvos asmenybės kelią.

(77)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *