Teiwas Rotating Header Image

Kunigaikštystė »

darnos vytis

Kunigaikštystę suvokiame kaip bendruovaldą. Tai valdymo būdas, kai visi piliečiai dalyvauja valstybės reikalų sprendime tuo pačiu esant vyriausiajam paskirtajam viršaičiui valstybėje.

Lietuvos Karalystės atsiradimo pradžia galima laikyti baltų genčių žiniuonių, seniūnų ir kunigaikščių surengtą sueigą po 1236 m. įvykusio Saulės mūšio. Šioje sueigoje buvo nuspręstą steigti stiprų administracinį darinį tuo pačiu išrinkti vyriausiąjį administratorių ir karo vadą. Juo buvo pasirinktas Mindaugas.

Stengsimės pateikti straipsnius apie Lietuvos Karalystės ištakas, atsiradimo priežastis bei raidą. Karalystės ištakos siejasi su ankstesnėmis valstybinėmis bendruomenėmis, kurias buvo įkūrę hetitai, gudai, prūsai, sarmatai, galai ir kitos išsivysčiusios tautos. Karalystės raidą galima suskirstyti į penkis atskirus etapus. Nors valstybingumas buvo prarastas 1795 metais tačiau teisiškai Karalystė gyvuoja iki šiol. Nuo 1918 metų vis stengiamasi įgyvendinti savarankišką administracinę valdžią. Tai paruošiamasis etapas tikrajam valstybingumui įgyvendinti atkuriant veikiančią Lietuvos Karalystę.

Dalinkitės veidaknygėje

Naujausi įrašai paskyrose

Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas|Karalystės Dabartis|Karalystės ištakos|


Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas

Lietuviai ir Gediminas
Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!
Lietuvos Karalystės atstatymas XX a.
Apie sakralųjį karališkos valdžios principą ir monarcho regalijas
Kur dingo karališkoji Vytauto karūna?

Karalystės Dabartis

Kvietimas į Vilniaus Lukiškių aikštę apginti Vyčio paminklą
Rabinas
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminklas
Kunigaikštis Inigo fon Urachas apie būtinumą atstatyti Lietuvos Karalystę
Pasitarimas Ukrainos pasirinktino kelio klausimu

Karalystės ištakos

Kernavė Lietuvos išlikimo prielaidos
Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia
Žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa, ir monetų paroda Seime
Aisčiai
Vilnius kaip poezija

Visi įrašai

Lietuviai ir Gediminas

Aukso Ordą jie sustabdė, Teutonų Ordiną suskaldė. Dnepru plaukė į Pietus ir ne kartą beldės į Maskvos vartus. Jie neklausė nei Rytų, nei Vakarų. Jie su Romos popiežium laiškais bendravo ir nepriėmė svetimų dievų, bet su protėvių vėlėm į karus žygiavo.… Skaityti toliau

Kvietimas į Vilniaus Lukiškių aikštę apginti Vyčio paminklą

Spalio 24 d., antradienį, Visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ išplatino viešą pareiškimą-reikalavimą vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje ir paragino šį sprendimą palaikančią bei Kultūros ministerijos kuriamas kliūtis smerkiančią visuomenę rinktis į protesto akciją Vilniaus Lukiškių aikštėje lapkričio 17 d.… Skaityti toliau

Lietuvos išlikimo prielaidos

Kernavė Būtovės prasme Lietuva susidarė kaip atsvara Romos imperijai sarmatų, aisčių, gotų pagrindu.  Įvairios bendruomenės, kilmingieji pasitraukdavo iš Romos imperijos užimamų teritorijų į  kitas vietoves, dalis jų įsikurdino tuometinėse baltų gyvenamose vietovėse.… Skaityti toliau

Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!

Dabar svarbiausias laikas mūsų giminės nusidavimų: karalystės griūna, karalkrėsliai puola ir žmonių iki šiol prispaustos giminės pasikelia iš vergystės ant šlovingos savotiškos valnybės (Laisvės). Pons Dievs aiškiai nor mus visus lietuvininkus, kaip vienos giminės draugus, suvienyti į valną (laisvą) bei savotišką Lietuvą, kuri daugiau nebus sudraskyta, bet stipri bei galinga Karalystė, kurioje mūsų brangioji kalba poniavos.… Skaityti toliau

Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia

Spalio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią leidinio „Aisčiai“ dalį „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.… Skaityti toliau