Gerbiamieji lietuviai-baltai, dar tvirčiau atssitosime ant kojų, jeigu atsigręšime į praeitį ir geriau susipažinsime su savo protėvių mums paliktą informaciją iš tolimiausios praeities. O ji yra užkoduota daugelyje senųjų kultūrų rašytiniuose šaltiniuose. Mūsų laimei ne taip seniai juos įminė inžinierius Romualdas Zubinas ir paskelbė savo knygose Perkūnas (priešistorija), Per praeitį į ateitį (proistorija) ir Pažadinta praetis (Šumerų pranašystė arba Trečiasis ir Ketvirtasis geofiziniai procesai). Mes galime pelnytai didžiuotis tuo, kad be lietuvių kalbos niekas jokia kita kalba Pasaulyje nesugebės įminti nei senovės indų ar graikų, nei šumėrų ar babiloniečių, nei iraniečių ir arijų, nei kiniečių ar japonų ir kitų kultūrų, šventųjų raštų, mitų, legendų, nei, tuo pačių, praeities ir ateities, ką padarė Romualdas Zubinas. Lietuvių kalba yra senesnė nei sanskrito ir tai pripažįsta net indų mokslininkai. Geriausių pavyzdžių gali būti indų šaltiniuose minimas dievas Pradžapatis (lietuv. Pradžiapatis). Būtent šis dievas davė dieviškąją pradžią indų karaliams- radžoms. Šiam pirmajam Žemėje dievui, anot tų pačių šaltinių, jau per 50 000 metų. Logiška, kad ir lietuvių kalbai yra ne mažiau bet net daugiau nei 50 000 metų. O jug kalba yra bet kokios kultūros, tame tarpe ir lietuvių, pagrindas ir pamatas. Tad atsistokime ant šio mūsų protėvių pastatyto pamato ir būkime verti savo protėvių! DIDŽIUOKIMĖS SAVO SENIAUSIĄJA IR GARBINGIAUSIĄJA PRAEITIMI!!!
Gerbiamieji, ar negarbintumet Saulės, jeigu ištisą tūkstantmetį mymatutet jos o tiktai jos blankų atspindį nuo Mėnulio? Būtent tokioje padėtyje buvo atsidūręs mūsų dabartinis šiaurinis Žemės pusrutulis nuo 470 m.pr.m.e. iki 530-jų m.e.m. Tai liudija ir Herodotas, ir Aristotelis (skaityti Romualdo Zubino knygas Perkūnas , Per praeitį į ateitį ir Pažadinta praeitis ). Tuo pat metu priešingame Žemės pusrutulyje Saulė spigino ištisą tūkstantmetį be perstojo. Panaši situacija pasikartos ir nuo 2500-jų metų, tiktai jau priešinguose Žemės pusrutuliuose. Tai Žemėje kartojasi kas 3000 metų. Šis procesas nepriklauso nei nuo dievo, nei nuo mūsų. Pasirodo, kad Žemė ne tiktai pastoviai sukasi apie savo ašį ir orbita skrieja apie Saulę, bet ir pastoviai, 6000 metų periodiškumu, vartosi per savo ašigalius. Visa tai su vyksmo schemomis bei grafikais yra aprašyta minėtose knygose. Beje, mokslui tai dar nėra nežinoma, nes mokslininkai neturi laiko skaityti knygų. Mes privalome didžiuotis, kad ir šis Trečiasis, ir mano nepaminėtas Ketvirtasis geofiziniai procesai, yra atrasti lietuvių kalbos pagalba atrakinųs seniausiųjų kultūrų šaltinius. TV laidai Mokslo sriuba siūlau susipažinti su minėtomis knygomis. Bus gera proga pažinti III-jį bei IV-jį Žemės judėjimus, kurie ir lemia Žemės, Saulės ir Mėnulio sąveiką per tūkstantmečius ir, suprantama, klimato kaitą Žemėje.
Gerbiamieji lietuviai-baltai, dar tvirčiau atssitosime ant kojų, jeigu atsigręšime į praeitį ir geriau susipažinsime su savo protėvių mums paliktą informaciją iš tolimiausios praeities. O ji yra užkoduota daugelyje senųjų kultūrų rašytiniuose šaltiniuose. Mūsų laimei ne taip seniai juos įminė inžinierius Romualdas Zubinas ir paskelbė savo knygose Perkūnas (priešistorija), Per praeitį į ateitį (proistorija) ir Pažadinta praetis (Šumerų pranašystė arba Trečiasis ir Ketvirtasis geofiziniai procesai). Mes galime pelnytai didžiuotis tuo, kad be lietuvių kalbos niekas jokia kita kalba Pasaulyje nesugebės įminti nei senovės indų ar graikų, nei šumėrų ar babiloniečių, nei iraniečių ir arijų, nei kiniečių ar japonų ir kitų kultūrų, šventųjų raštų, mitų, legendų, nei, tuo pačių, praeities ir ateities, ką padarė Romualdas Zubinas. Lietuvių kalba yra senesnė nei sanskrito ir tai pripažįsta net indų mokslininkai. Geriausių pavyzdžių gali būti indų šaltiniuose minimas dievas Pradžapatis (lietuv. Pradžiapatis). Būtent šis dievas davė dieviškąją pradžią indų karaliams- radžoms. Šiam pirmajam Žemėje dievui, anot tų pačių šaltinių, jau per 50 000 metų. Logiška, kad ir lietuvių kalbai yra ne mažiau bet net daugiau nei 50 000 metų. O jug kalba yra bet kokios kultūros, tame tarpe ir lietuvių, pagrindas ir pamatas. Tad atsistokime ant šio mūsų protėvių pastatyto pamato ir būkime verti savo protėvių! DIDŽIUOKIMĖS SAVO SENIAUSIĄJA IR GARBINGIAUSIĄJA PRAEITIMI!!!
Gerbiamieji, ar negarbintumet Saulės, jeigu ištisą tūkstantmetį mymatutet jos o tiktai jos blankų atspindį nuo Mėnulio? Būtent tokioje padėtyje buvo atsidūręs mūsų dabartinis šiaurinis Žemės pusrutulis nuo 470 m.pr.m.e. iki 530-jų m.e.m. Tai liudija ir Herodotas, ir Aristotelis (skaityti Romualdo Zubino knygas Perkūnas , Per praeitį į ateitį ir Pažadinta praeitis ). Tuo pat metu priešingame Žemės pusrutulyje Saulė spigino ištisą tūkstantmetį be perstojo. Panaši situacija pasikartos ir nuo 2500-jų metų, tiktai jau priešinguose Žemės pusrutuliuose. Tai Žemėje kartojasi kas 3000 metų. Šis procesas nepriklauso nei nuo dievo, nei nuo mūsų. Pasirodo, kad Žemė ne tiktai pastoviai sukasi apie savo ašį ir orbita skrieja apie Saulę, bet ir pastoviai, 6000 metų periodiškumu, vartosi per savo ašigalius. Visa tai su vyksmo schemomis bei grafikais yra aprašyta minėtose knygose. Beje, mokslui tai dar nėra nežinoma, nes mokslininkai neturi laiko skaityti knygų. Mes privalome didžiuotis, kad ir šis Trečiasis, ir mano nepaminėtas Ketvirtasis geofiziniai procesai, yra atrasti lietuvių kalbos pagalba atrakinųs seniausiųjų kultūrų šaltinius. TV laidai Mokslo sriuba siūlau susipažinti su minėtomis knygomis. Bus gera proga pažinti III-jį bei IV-jį Žemės judėjimus, kurie ir lemia Žemės, Saulės ir Mėnulio sąveiką per tūkstantmečius ir, suprantama, klimato kaitą Žemėje.