Baltai sukūrė seniausią Europos valstybę, teigia lietuvių kilmės žurnalistė iš Venesuelos, praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales, pristatanti Lietuvoje savo knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.

„Jeigu tikėtume kronikomis, baltai buvo pirmutinė organizuota Europos valstybė, ankstesnė už graikus ir romėnus“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo J. Statkutė de Rosales, Venesueloje leidžiamo politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, Lietuvos edukologijos universiteto (buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto) garbės daktarė.

Venesueloje gyvenanti ir laisvalaikiu seniausią Europos istoriją tyrinėjanti lietuvių kilmės žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales Lietuvoje išleido knygą „Europos šaknys“. Šis didelės apimties veikalas, pasak autorės, yra daugelio metų jos pačios ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, seniausią ir didžiausią Europos valstybę, proistore vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą.

J. de Rosales teigia, kad baltiškas pajūris buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros šaltinis.

Anot jos, to laikmečio baltų protėvių valstybė galėjusi egzistuoti jau apie 1492 prieš mūsų erą Šiaurės Vokietijos teritorijoje – Jordano kronika esą tvirtina, kad jau tuomet buvę karaliai, ten yra aprašoma vienos tautos istorija, be to, atsiranda teokratijos ženklai.

Pasak J. Statkutės de Rosales, nuo 1970-ųjų atlikti tyrinėjimai parodė, esą gotai iš tiesų turėtų būti vadinami gudais ir jie yra kilę iš Pabaltijo, o su germanais nėra niekaip susiję. Taip teigti, anot tyrinėjos, leidžia išanalizuoti senieji raštai, ypač ispanų. Ji tvirtino, kad iki XVIII amžiaus istorijos dokumentuose baltų vaizdas buvo aiškus, tačiau paskui pasirodė klaidingi teiginiai gotus vadinant germanais.

Spaudos konferencijoje garbaus amžiaus dr. J. de Rosales kalbėjo apie savo atliktus tyrimus, kurie trukę apie keturis dešimtmečius įvairių šalių archyvuose tyrinėjant ir lyginant senuosius dokumentus.

„Žurnalistikoje naudojami apklausų ir lyginimo metodai man leido aptikti daug melo, nesutapimų, ypač apie seniausią baltų istoriją, pirmieji neteisingi liudijimai pasirodė aštuonioliktajame amžiuje, ne anksčiau, o daugiausia jų susikaupė dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje. Buvo duotas visiškai klaidingas baltų praeities vaizdas, kuris buvo gana aiškus iki aštuoniolikto šimtmečio“, – sakė mokslininkė.

Tyrinėtoja kalbėjo, kad nuo 1812 metų dėl klaidos verčiant pradėta teigti, kad gotai kilę iš Skandinavijos, o ne nuo Pabaltijo, ir taip jie „pasidarė germanais“.J.Statkutė de Rosales teigė, kad Dakiją, kurią I tūkstantmečio pradžioje užėmė Romos imperija, įkūrė būtent baltų palikuonys. „Dakija baltų istorijoje buvo labai svarbi, nes ji buvo ypatingos ir aukštos kultūros centras“, – tvirtino moteris.

„Senosios istorijos pasakoja, kad tie baltai įkūrė vieną iš pirmų valstybių, kurią įsteigė ne Pabaltyje, o dabartinėje Rumunijoje ir Bulgarijoje. Ir ši valstybė vadinosi Dakija. Iki XVIII šimtmečio visi mano surasti raštai sutapatina Dakiją su Pabaltiju, bet mane dar nepaprastai nustebino įžūlus vokiečių istorikų neigimas, kad tie gudai, kurie vėliau sunaikino Romą, negalėjo būti dakai“, – kalbėjo tyrinėtoja.

Remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, geografijos tyrinėtojų darbais, archeologijos ir kalbotyros duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso (Venesuela) bibliotekoje aptikta XIII a. Ispanijos kronika ir gausiais kitais šaltiniais, autorė įrodinėja, kad istorijos analuose minimi gudai, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, iš Pabaltijo rengę žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų ar slavų, o aisčių – lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai. Taigi, pasak tyrinėtojos, Romos imperiją sunaikinę gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai.

Be to, pasak tyrinėtojos, vestgotai, ostgotai buvo rytiniais ir vakariniais baltais, gepidai buvo baltai nuo Vyslos žiočių. Jie migruodami pasiekė Italiją, Šiaurės Prancūziją ir Ispaniją.

Pasak jos, ir istorinės kalbotyros duomenys patvirtina metraščius, kad vadinamieji gotai buvo ne barbarai germanai, o baltai išeiviai, save vadinę gudais (godais), kurie buvo ryškiai aukštesnės kultūros už tuometinius Europos barbarus. Atsikraustę į Pirėnų pusiasalį, gudai pakeitė lotynų tartį į romansą, iš kurio kilusi ispanų kalba.

„Didžiausias požymis yra tas, kad dabartinė Kastilijos kalba yra lotynų kalba taip, kaip ją tarė baltai. Tų tarimų buvo keletas. Vakarinių baltų buvo ten, kur yra antkapiai su žodžiu Sembus, maždaug panašus į žemaičių dvibalsių tarimas, tuo tarpu oficialioji ispanų kalba, kuri gimė Kastilijoje, yra rytinių baltų tarimo. Tą galima spręsti iš dvibalsių“, – tvirtino tyrinėtoja.

Pasak Lietuvos istorikų, seniausioje Europos istorijoje yra labai daug nežinomųjų, o tolimame krašte Europos istoriją tyrinėjančios J. de Rosales veikla skatina ir Lietuvoje atsirasti seniausios istorijos tyrinėtojų, nes dabar gimtoji istorija, pasak archeologo profesoriaus Eugenijaus Jovaišos, projektuojama per svetimų valstybių prizmę. „Baltų istorija labai sudėtinga, iš kažkur turėjo atsirasti katilas žmonių, kurie sukūrė tą aukštą kultūrą – visa tai yra senosios aisčių kultūros lobiai.

Aišku, kad, kuriant naująją Europą, dalyvavo savastinga ir galinga baltų visuomenė. Neatsitiktinai turime apsčiai I–III amžių archeologinių radinių, kurių stokoja skandinavų muziejai, o mūsų teritorijoje randami karinio elito atstovų kapai. Ar tikrai gotai buvo gudai? Absoliučiai aišku, kad be to neįmanoma išsiversti baltų istorijoje“, – konstatavo profesorius, rašantis knygą „Aisčiai“.

Sociologijos profesorius Romualdas Grigas teigia, kad J. de Rosales tyrinėjimai yra be galo reikšmingi šiuo metu, kai išgyvename Lietuvos išsivaikščiojimo laikotarpį, tautos dvasinę krizę, kuri susijusi su mūsų istoriniu nuovargiu.

Pasak profesoriaus, jei išeivijos tyrinėtojos išvados turi pagrindo, galime atsekti mūsų tolimųjų protėvių ištakas, juolab įrodyta, kad baltai tikrai buvo pasiekę Suomijos pietus ir net nuėję iki Baltosios jūros krantų. Vis dėlto neatmetama galimybė, kad tarp istorikų kils tam tikros bangos, bandančios sukompromituoti J. de Rosales darbus.

Straipsnio šaltinis: technologijos.lt

(1673)