Lietuvių tautos pamatų kertiniai akmenys – gimtoji kalba, tikėjimas, istorinė atmintis, tautinės tradicijos, kūryba ir vienybė. Tautos istorinio kelio ir kūrybinių galių viršūnė – Lietuvos valstybė, kurios atkūrimo šimtmečio jubiliejui ir skiriame šį monumentalų paminklą – PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS KARŪNA. Šis paminklas savo simboliais išreiškia pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomai Lietuvos valstybei išsaugoti ir sustiprinti. Pagrindinis paminklo siluetas primena karūną, o idėjinę esmę išreiškia iš gilios praeities kilę baltų kultūros ženklai ir simboliai.
Karūnos pagrindą sudaro iš lauko akmenų ratu sumūryti aštuoni stulpai, viršuje užsibaigiantys saulute su pumpuru, simbolizuojančia amžiną gyvenimo žiedą. Lenkti metaliniai skliautai simbolizuoja dangaus skliautą, o juose esantys koriai su lauko akmenėliais – avilį, į kurį iš visų pasaulio šalių lietuviškos bitelės neša nektarą medui (nuo seniausių laikų baltų kultūroje bitės reiškia žmonių bendravimą – bičiulystę). Tie akmenėliai koriuose yra karūnos brangakmeniai – tai visų pasaulio lietuvių ir jų bendruomenių indėliai į Lietuvos valstybės Nepriklausomybės išsaugojimą. Po tuo dangaus skliautu, ant kalnelio (simbolizuojančio piliakalnį) – akmeninis aukuras apeiginei ugniai užkurti, į kurį nukreipti aštuoni iš visų pasaulio kraštų vedantys takai. Skliautų viršūnėje, ant simbolinio Žemės rutulio yra senovinis mūsų Vytis – vėtrungė, kuri pasisuka į tą pusę, iš kurios pučia vėjas, tam kad apsaugoti tautą nuo įvairiausių negandų (vėtrungė nuo seno skaitoma kaip apsauga nuo blogio). Simbolinis Žemės rutulys bus pagaminta iš bronzos, o Vytis-vėtrungė iš žalvario. Ratas aplink kolonas, išgrįstas iš akmenų, simbolizuoja karūnos apsaugą nuo blogio (pagal senovinį lietuvių pasakojimą, norint apsisaugoti nuo blogio, reikia apsibraukti ratą aplink save šermukšnio lazda). Iš kairės pusės nuo įėjimo, didžiajame aikštės rate, kuris juosia erdvę aplink karūną, ant kauburių, išdėstytų iš lauko akmenų, stovės didžiuliai rieduliniai akmenys su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis viršuje. Tuose akmenyse bus iškaltos mums svarbių istorinių įvykių datos, lėmusios tautos ir valstybės išlikimą iki šių laikų. Iš dešinės pusės nuo įėjimo didžiajame rate stovės varpinė su Tautos vienybės varpu, skelbiančiu Lietuvai ir pasauliui ten vykstančio renginio pradžią ir pabaigą. Šalia varpinės bus išdėstyti akmenys su juose iškaltomis pagrindinių rėmėjų pavardėmis ir bendruomenių pavadinimais.
Tęsdami senovės baltų genčių tradicijas statyti šventvietes gamtoje, šį monumentą statysime gamtoje, Europos parko teritorijoje esančio miško aikštėje. Paminklinę kompoziciją ratu sups ne tik senas miškas, bet ir įvairiomis progomis pasodinti ąžuoliukai, kuriems vietą esame numatę. Ąžuolas nuo senų senovės Lietuvoje yra laikomas ne tik šventu medžiu, bet ir stiprybės simboliu.
Jei pažiūrėsime į „Karūną“ iš viršaus, tai pamatysime, kad nukreipti į aukurą aštuoni takai vaizduoja du kryžius apjuostus ratu. O kryžius apjuostas ratu ne tik baltų kultūroje nuo seniausių laikų laikomas universaliu pasaulio modelio simboliu. (Krikščionybė tą simbolį priėmė ne iš karto, tačiau dabartiniu laiku jis yra vienas pagrindinių krikščionybės simbolių). Tuo pačiu tas vaizdas iš viršaus primena ir baltiškąjį rėdos ratą. (Rėdos ratas – tai pasaulio tvarkos ratas). Didžiajame aikštės pakraščių rate, kuris juosia erdvę aplink karūną, iš kairės pusės nuo įėjimo, ant akmenim išgrįstų kauburių bus išdėstyti dideli lauko akmenys su kaltinėmis metalo saulutėmis ant viršaus ir su ten iškaltomis datomis, žyminčiomis svarbiausius mūsų istorijos įvykius, lėmusius tautos ir Lietuvos valstybės išlikimą ligi šių laikų.
Akmeniniuose rieduliuose numatome iškalti šiuos įvykius:
1. Saulės mūšis 1236 m. rugsėjo 22 d.
2. Mindaugo karūnavimas 1253 m. liepos 6 d.
3. Durbės mūšis 1260 m. liepos 13 d.
4. Mėlynųjų vandenų mūšis 1362 m. ruduo.
5. Lietuvos krikštas 1387 m.
6. Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d.
7. Oršos mūšis 1514 m. rugsėjo 8 d.
8. Salaspilio mūšis 1605 rugsėjo 27 d.
9. Pirmasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1794 m.
10. Antrasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1831 m.
11. Trečiasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1863 m.
12. 1918 m. Vasario 16-osios Aktas
13. Klaipėdos sukilimas 1923 m. sausis.
14. Gedulo ir vilties diena 1941 m. birželio 14 d.
15. Partizaninės kovos 1949 m. Aktas.
16. 1991 m. Kovo 11-osios Aktas
Skelbta iš:
- Baltų žinyčios vartai baltai.lt
- „Lietos“ labdaros fondas lietosfondas.lt
(524)