Metų pradžioje Lietuva iškilmingai mini dvi valstybines šventes: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ta proga „Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai“ (KSS-SL) partijos Vilniaus Centro skyriuje 2020 m. kovo 5 d. perskaitytas pranešimas „Lietuvių tautos kelias link 1918 m. Vasario 16-osios“, po kurio visi susirinkusieji dalinosi mintimis.

KSS-SL nariai po 2020 m. kovo 5 d. renginio
Pranešimas buvo skirtas prisiminti lietuvių šviesuomenės darbus – atgaivinant tautinį orumo jausmą, išsiveržiant į laisvę ir atkuriant nepriklausomą valstybę.
Ne vieną šimtmetį polonizuota ir rusifikuota lietuvių tauta XIX a. pab. baigė nugrimzti svetimų tautų jūroje. Akivaizdu, kad, sulaužius tautinio identiteto stuburą, išeiti į laisvę ir nepriklausyti nuo kitų buvo ir yra neįmanoma. Negausi lietuvių šviesuomenė, darbuodamasi kultūros ir švietimo srityse, pasiryžo, visų pirma, pažadinti tautiečių dvasią, įrodyti, kad lietuvių tauta neprastesnė nei kitos ir turi teisę gyvuoti.
Carinės Rusijos okupacijos gniaužtuose jie kovojo dėl lietuvių kalbos įtvirtinimo viešame gyvenime, kūrė lietuviškas draugijas, organizavo Didįjį Seimą (1905 m.), kuris pareikalavo autonomijos. Karo metais rūpinosi nukentėjusiais nuo karo, nežiūrint griežto kaizerinės Vokietijos režimo, įsitraukė į politinę veiklą, pasinaudodami vokiečių noru suformuoti tik jiems lojalių asmenų tarybą, sušaukė Lietuvių konferenciją (1917 m.), kurioje išsirinko būtent tautai nusipelniusius asmenis – Lietuvos Tarybą. Baigiantis I Pasauliniam karui, jiems kaip ir daugeliui kitų buvo aišku, kad Europos žemėlapis keisis ir kad sumaniai naudojantis padėtimi, Lietuva gali iš naujo atsirasti jame. Tačiau tuomet artimos didžiosios kaimynės – Vokietija, Lenkija ir Rusija matė Lietuvą tik kaip savo provinciją. Galingosios – Prancūzija, Anglija, Amerika nedegė noru padėti įsitvirtinti mums, jos kovojo dėl savo interesų. Išrinktiems tautos atstovams – Lietuvos Tarybai – teko sudėtingas ir atsakingas uždavinys: baigiantis I Pasauliniam karui deklaruoti lietuvių tautos buvimą ir jos teisėtą norą atkurti valstybę. Sunkumuose gimęs 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas tapo tiltu į Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą.
Pranešimą „Lietuvių tautos kelias link 1918 m. Vasario 16-osios“ paruošė ir perskaitė Rasa Ivanauskienė.
Pridedama: nuotraukos ir kita medžiaga, primenanti lietuvių šviesuomenės darbus kelyje į valstybės atkūrimą.

XIX a. sukilimų dalyviai – tremtiniai

Vokiečių kariuomenė Vilniuje XX a. pradžioje

Vilniaus miesto rūmai, kuriuose 1905 m. vyko Didysis Seimas

Pastatas, kuriame buvo pirmoji lietuviška dviklasė mokykla Vilniuje 1907 m.

Gabrielės Petkevičaitės – Bitės mintys apie nutautėjimą

P. Klimo leidinys 1916 m. „Lietuva jos gyventojai ir sienos“

Lietuvių inteligentija Stokholme 1917 m.

Didysis Vilniaus komitetas 1917 m.

Lietuvių konferencija Vilniuje 1917 m.

Broliai Vileišiai

1918 m. Vasario 16 d. Akto signatarai

Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimas laikraštyje „Lietuvos Aidas“ 1918 m.

Pastatas, kuriame 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas
(138)