Teiwas Rotating Header Image

Valstybės Pagrindas » Valstybės teisė »

Dėl VRK galimai neteisėto veikimo 2014 m. įvykusio referendumo atžvilgiu

2013 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinę grupę, siekiančią, kad būtų užkirsta galimybė Lietuvos žemę išparduoti užsieniečiams ir priėmė sprendimą leisti pradėti rinkti parašus dėl referendumo surengimo. 2013 m. rugpjūčio 24 d. Kauno halėje įvyko „Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas“. 2014 m. balandžio 10 d. LR Seimas priėmė nutarimą dėl šio referendumo surengimo. 2014 m. birželio 29 d. įvyko referendumas, dar žinomas kaip referendumas dėl žemės (ne)pardavimo užsieniečiams.

Kaip buvo pastebėta dar 2014 m. LR Seimas priimtu nutarimu patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos parinką pačią nepatogiausią ir netinkamiausią datą referendumui, kadangi vasaros metu ūkininkai būna užimti žemės ūkio darbais ir kitiems piliečiams tai dažnai atostogų metas, todėl apskritai rinkimai dažniausiai vyksta rudenį, žiemą ar pavasarį tam, kad būtų didesnis rinkėjų aktyvumas. Be to, visą parašų dėl referendumo paskelbimo rinkimo metą ir jau paskelbus referendumo datą užsienio kapitalo bei LRT leidiniuose ir televizijoje buvo nuolatinis į referendumo iniciatyvą nukreiptas šmeižtas ir klaidinimas. Todėl referendume dalyvavo tik 15 % rinkėjų, iš jų 71 % pasisakė už pasiūlytas nuostatas, 26 % pasisakė prieš.

Apskritai referendumai, juos organizuojant pagal viešojo administravimo principus taupant lėšas ir siekiant kuo didesnio rinkėjų aktyvumo, vyksta rinkimų į Seimą, savivaldybių tarybas ar prezidento rinkimų metu. Taigi, parinkimas birželio 29 d., vasaros metu, referendumui, ypač kai tuo metu nevyko jokie rinkimai, tai veikimas prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą, – pagal LR konstitucijos 2 str. „Lietuvos valstybę kuria Lietuvių tauta. Suverenitetas priklauso Lietuvių tautai.“. Taigi, kokius viešojo administravimo principus pažeidė VRK tokiu savo sprendimu? Mano manymu pažeisti šie principai, kurie įtvirtinti LR Viešojo administravimo įstatyme:

  1. draudimo keisti į blogąją pusę – viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties;
  2. efektyvumo – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;
  3. objektyvumo – šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

Todėl, VRK galimai veikė neteisėtai trukdydama įvykti referendumui. Tuo labiau kad veikė priešingai LR Konstitucijos 4 str. įtvirtintai nuostatai, kad Tauta visų pirma Aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai, tai yra referendumais ir kitais būdais, ir tik po to per išrinktus savo atstovus, – Seimą, savivaldybių tarybas, prezidentūra. Todėl ir LR Seimas 2014 m. balandžio 10 d. priimdamas nutarimą dėl šio referendumo surengimo nepatogiausiu ir netinkamiausiu metu taip pat nusižengė LR Konstitucijos 9 str. įtvirtintai nuostatai „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Todėl sprendimas dėl referendumo paskelbimo 2014 m. birželio 29 d. laikytinas neteisėtu ir jis turi būti skelbiamas pakartotinai patogiu ir tinkamu metu kartu artimiausiais rinkimais į Seimą, savivaldybių tarybą ar prezidento rinkimais priklausomai nuo to, kada teismas išnagrinės bylą dėl VRK neteisėto veikimo  trukdant įvykti referendumui.

Norėčiau priminti, kad referendumo iniciatoriai siūlė pakeisti Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnius ir taip įteisinti, kad:

  1. referendumas galėtų būti skelbiamas, jeigu surenkama ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių parašų, o ne kaip šiuo metu galiojantis 300 tūkst. riba; nors pirmasis ketinimas buvo, kad užtektų surinkti 7 % piliečių parašų nuo atėjusių balsuoti prieš tai įvykusių savivaldybės, seimo ar prezidento rinkimuose;
  2. žemė, gelmės, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei;
  3. valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.

Referendumo iniciatoriai pabrėžė, kad jie siekia išsaugoti Lietuvos žemių vientisumą ir kad įteisinus Lietuvos žemės, gelmių, vidaus vandenų, miškų pardavimą užsienio subjektams būtų pažeistas Lietuvos žemių vientisumo principas. Be to, referendumo iniciatoriai buvo suformavę šūkius-teiginius atitinkančius lietuvių tautos valią:

Žemė – Tautos gyvavimo vieta;

Tauta – prigimtinių teisių piliečiai;

Valstybė – bendruomeninis gėris;

Ūkis – savarankiškas apsirūpinimas;

Kultūra – tautiniai papročiai ir gebėjimai;

Ateitis – visavertis gyvenimas čia;

Šeima – vyro ir moters sąjunga.

Taip pat norėčiau paminėti kai kurias 2014 m. referendumo iniciatorių išsakytas mintis: „Mes norime grąžinti Konstitucijos 47 straipsnį į pirminę būklę, kokia buvo 1992 metais priimtoje Konstitucijoje. Šis straipsnis užtikrino išskirtinę Lietuvos piliečių teisę į žemę, miškus ir vandenis. 2003 metais ši teisė buvo panaikinta, – Lietuvos žemę, miškus ir vandenys nuosavybės teise gali įsigyti ir užsienio šalių subjektai, todėl mes norime grąžinti Lietuvos piliečiams jų prigimtinę teisę gyventi savoje žemėje“, – sako referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Pranciškus Alfredas Šliužas. „Okupuotą teritoriją visada turėjome moralinę teisę atsiimti, o parduotos nesusigrąžinsime niekada“, – teigė Pranciškus Šliužas. Kitas referendumo iniciatyvinės grupės narys teigė, kad „Juk mes, lietuviai, buvome užmiršę savo piliečių konstitucinę teisę būti valstybės suverenu.“.

VšĮ „Taurus Siekis“ viršaitis,

Mindaugas Lučka

(32)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *