Artimiausius protėvius galima įvardinti baltais, todėl, kad balta buvo tikėtinai pati mėgstamiausia protėvių spalva. Taip kaip Šyvos spalva yra balta. Taip kaip vytis yra pavaizduotas vyraujančia balta spalva.
Yra žodis š(y)vytėti tuo pačiu išlikęs pasakymas, – Ir atlėkė šyvas arklys, teip baltas, kad net visą žemę nušvietė. Protėviai švenčių metų ir žyniai dažniausiai rengdavosi drabužiais su vyraujančia balta spalva. Be to, baltai buvo ugnies gerbėjai, būtent iš ugnies sklinda šyvytėjimas. Tad Perkūnas, šyvytėjimas, Šyva, balta, ugnis vienaip ar kitaip glaudžiai tarpusavyje susiję.
Baltai gali būti prasmingai siejami su gudais, vedantais, arijais, druidais, sarmatais, aisčiais, trakais, giruliais, rasais, trojėnais, hetitais, persais, skitais. Todėl įvardijant protėvių pasaulėjautą bus remiamasi ir baltų gentimis, kurios buvo aiškiai išskirtos daugiau nei prieš šimtmetį, ir kitomis, artimomis joms, gentimis.
Jonas Trinkūnas
The archaic Indo-European religion and mythology was still surviving on the South-eastern coast of the Baltic Sea in the Middle ages. We have opportunity to observe in the traditional Lithuanian culture the roots of the main ideas of Indo-Europeans.…
Skaityti toliau
Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ turinio pirmasis paragrafas pradedamas: Krašto vieta, jos privalumai, oras; tautos menta, daba, būdas ir įpročiai…; paskui, skyriuje „Tikyba senovės lietuvių“, Daukantas rašo, jog senovės lietuvių žyniai turėjo tikybą už pragumą, kuriuo svietą gorino, gandino dėl sugurinimo ir sukrutinimo žmogaus mentos ir dėl būtino sau paklusnumo.…
Skaityti toliau
Knygoje pateikta lauko tyrimo medžiaga iš daugiau kaip 140 ekspedicijų. Knygoje pristatoma sudėtinga tema, susijusi su kenkimo magijos tradicija. Ji atskleidžiama per išlikusius mūsų tradicinės kultūros papročius ir apeigas, tikėjimus ir prietarus, sakmes ir pasakojimus apie burtininkus, raganas, žmones, turinčius blogą akį, balsą ar ranką.…
Skaityti toliau
Praktikuojant jogą, sunyksta sąmonės teršalai ir nušvinta pažinimo šviesa, sužadindama įžvalgą matyti tikrus reiškinius. Kad tai įvyktų, praktikos turėtų būti visapusės. Būtina savitramda (jama), saviugda (nijama), kūno padėties stebėjimas (asana), svarbu reguliuoti kvėpavimą (pranajama), mokytis sutelkti dėmesį (pratjahara), nukreipti sąmonę į savižiną ir Savasties vienybę (dharana) ir atskleisti sąmoningąjį AŠ (dhjana).
Žemaitijos centre apie 20 km nuo Kryžkalnio. Jurbarko ir Tauragės rajonų sankirtoje. Batakių seniūnijoje. Ožnugario kaimo teritorijoje.
Šioje vietoje Upynos upė daro kilpą, orientuotą Pietų – Siaurės kryptimi. Teritorija apaugusi lapuočių mišku, auga daug ąžuolų.…
Skaityti toliau