Idealistiniu požiūriu Lietuva po pusamžio – tai valstybė, kurioje visi piliečiai yra laimingi, tai yra visų žmonių sielos tobulėja. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad yra karminiai procesai, tai yra žmogaus bei tautos praeities užrašymai jo (jos) dvasioje. Kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos užduotis yra atlikti pataisymus savo karmoje bei kurti naują kokybišką savo dvasios istoriją. Tačiau dėl praeities gyvenimo klaidų žmogui gali tekti dabartyje kęsti santykinį nepriteklių. Nepritekliaus buvimas nereiškia, kad tas žmogus yra prastesnis ar kvailesnis. Tai tik reiškia, kad jam reikia atlikti pataisymus savo karmoje. Lietuvoje po pusamžio turėtų būti pastebimai geresnės sąlygos šiems pataisymams atlikti. Todėl turės būti solidus tarpusavio supratimas tarp materialiai prabangiau ir skurdžiau gyvenančių piliečių. Šiame kontekste apie kitų išnaudojimą negali būti nei kalbos, kadangi esant išnaudojimui atsiranda terpė dvasiniam nuosmukiui pasireikšti. Turės būti laikomasi darnos, doros, sugyvenimo, bendruomeniškumo principų.
Dvasinė valstybės kultūra turėtų būti vystoma politinėje, ekonominėje, ekologinėje, švietimo, socialinio saugumo, politinio aktyvumo plotmėse.
Siekiant atstatyti prieš šimtmečius Lietuvoje išnykusią ekologinę kultūrą, reikės atlikti šiuos darbus:
1. visus Lietuvoje esančius gamtinius rezervatus ir dalį draustinių paskelbti gamtos romuvomis. Gamtos romuvos – tai šventos gamtos vietos (giraitės, šaltiniai, ežerai, pievos), kuriose siekiama išlaikyti visišką gamtos darną. Jose būtų įvairiomis apeigomis atstatoma gamtos dvasia, o žuvaujama, uogaujama, grybaujama tik apeiginėms reikmėms;
2. kurti naujus ekologiškus kaimus ir esamus kaimus pertvarkyti į ekologiškus; čia ekologiškumas suprantamas ne tik kaip ekologiškas žemės ūkis, bet ir kaip dvasinis gyventojų ekologiškumas (negirtuokliavimas, nesmurtavimas ir panašiai); ekologiškuose kaimuose žmogus niekad neturėtų būti vienišas ar bedarbis;
3. visiems Lietuvos gyventojam tiek atstumo, tiek pinigine prasme bus prieinami ekologiški žemės ūkio produktai; taip pat visi Lietuvos gyventojai suvoks, kodėl ekologiškus žemės ūkio produktus vartoti yra geriau negu neekologiškus.
Kadangi kiekvienam žmogui yra reikalinga karminė veikla, tai yra nuolatinis darbas materialiame plane, tai valstybės ekonominis kilimas turėtų būti savaiminis procesas. Kiekvienas Lietuvos žmogus dirbdamas jaus vidinį pasitenkinimą, nes jis žinos, kad jo darbas yra prasmingas ir reikšmingas tiek jam pačiam, tiek jo tautai, tiek valstybei. Bendra valstybės vystymosi materialiame plane strategija turėtų būti paremta tuo, kas bus reikalinga, o ne tuo, kas bus nereikalinga. Todėl turės būti vystomos patys pažangiausi dalykai, tokie kaip biotechnologijos, kvantine fizika paremti mechanizmai, atsinaujinančios energijos gavybos sistemos (saulės, vėjo, plazmos energijos šaltinių naudojimas), energetinė karyba (idealiai tikslus strėlių šaudymas nenaudojant mechaninės energijos ir kita), informacinėmis technologijomis paremtos intelektualiosios duomenų ir žinių saugyklos, nuolat vystomos gyvybinės energijos (pranos) įvaldymo technikos. Taip pat kiekvienam žmogui darbo rinkoje turėtų būti pateiktas jo išsilavinimą ir sugebėjimus atitinkantis darbas. Turės būti nepriekaištingai įgyvendintas mokslas verslui, verslas mokslui principas.
Lietuvos politinis gyvenimas turėtų būti paremtas labai paprastais darnos ir doros principais. Turėtų būti įsisąmoninta, kad sąmoninga ir savanoriška tarnystė yra labai naudinga žmogaus sielai. Tai yra vienas iš geriausių karmos taisymo būdų. Todėl veržimasis į politiką dėl lovio turėtų pakeisti veržimasis į politiką dėl savanoriškos tarnystės. Pradėjus vertinti savanorišką tarnystę valstybės tarnautojų atliekamo darbo kokybė turėtų žymiai pagerėti. Šiame kontekste darna yra šiuo požiūriu: valstybės tarnautojas yra kitų gerbiamas dėl jo savanoriškos tarnystės, o valstybės tarnautojas gerbia kitus kaip tarnaujantysis.
Švietimo sistema turėtų būti paremta pažangaus žmogaus formavimo pagrindu. Pažangus žmogus – tai asmuo, kuris esamomis sąlygomis aukščiausiu lygiu naudoja visus turimus savo sugebėjimus. Sugebėjimai yra trijų tipų: fiziniai (skeletiniai), intelektualiniai ir energetiniai. Kiekvienas žmogus turėtų sugebėti nuolatos vystyti visus iš šių trijų savo sugebėjimų. Tam turėtų būti sukurta nepriekaištinga švietimo ir lavinimo sistema ne tik profesiniams (intelektualiniams) sugebėjimams ugdyti, bet ir kiekvieno žmogaus savo energetinės pusiausvyros valdymo sugebėjimams ugdyti.
Socialinis saugumas ir pilietinis aktyvumas kiekvienam Lietuvos gyventojui turėtų būti savaime suprantami dalykai. Nesvarbu ar žmogus materialiame plane dirba ar ne, jam turi būti sudarytos nepriekaištingos sąlygos jo sielos tobulėjimui: pastogė, ekologiškas maistas, prieinamas švietimas ir lankymosi gamtos bei kaimo ramovėse galimybės. Kitaip sakant, kiekvienas žmogus turi būti laimingas taip, kaip nori Praamžis. Taip pat kiekvienas pilietis turi žinoti, kad jis gali išreikšti savo norą, pageidavimą, reikalavimą vieno langelio principu. Į kiekvieną tokią užklausą turėtų būti atsižvelgiama pačiu dvasingiausiu būdu. Taip pat kiekvienam piliečiui, kaip valstybės ląstelei, turėtų būti nesvetimas bendruomeninis gyvenimas.

Mindaugas Lučka

(1651)