Ištrauka iš 1915 m. išleisto  Lietuvos istorijos vadovėlio mokykloms (pasirinkę nuorodą parsisiųsite šį laidinį pdf pavidalu):
Vyriausiasis kunigas vadinosi Kriviu.
Artimiausieji Krivio pagelbininkai vadinosi
krivaičiais, o buvo dar ir žemesniųjų dvasiškių,
vadinamų vaideliais arba žiniais, burtininkais
žavėtojais ir kitais vardais. Vyriausiasis Krivis
gyvendavęs šalia vyriausios žinyčios Romuvoje
ir labai retai paprastiems žmonėms tesirody-
davęs. Dėvėdavęs jisai baltais rūbais ir visuo-
met būdavęs septynis syk septynis (49) kartus
apsijuosęs ilga balta juosta, ant galvos nešioda-
vęs smailią, augštą, kepurę, panašią į cukraus
galvą. Krivis apreikšdavęs senovės lietuviams
dievų valią, žmonės jį dideliai gerbę, o visi
dvasiškiai turėjo jo klausyti. Tikybos dalykus
tvarkyti ir žemesniąją dvasiškiją valdyti padė-
davę jam paprastieji krivaičiai.

Vaideliai arba žiniai, burtininkai ir kiti žemes
nieji dvasiškiai mokindavę žmones padoriai
elgtis, vaikščiodami per kaimus, giedodavę apie
garsingus pranokėjų darbus ir senovės laikų
atsikikimus, prižiūrėdavę šventąją ugnį, kad
nėkuomet neužgestų, ir kitus tikybos reikalus
aprūpindavę.

VYRESNYBE.

Žiloje senovėje lietuviai neturėjo svietiš-
kos vyresnybės: tie patys dvasiškiai mokino
mūsų prabočius tikybos dalykų ir tiesą tarp
žmonių darė ir visą svetiškąją valdžią savo ran-
kose turėjo. Vyriausiuoju visos LietuA^os valdy-
toju tuomet buvo Krivis su krivaičiais. Tiktai
vėliau, kuomet lietuvius pradėjo užpuldinėti
kaimynai priešininkai, atsirado kunigaikščiai
ir kiti viršininkai.

Iš pradžios, kaip kildavo karas su kaimynais,
kiekvienas kareivių būrys iš savo tarpo rinkda-
vosi visųnarsiausią ir kantriausią vyrą, kurį
vadindavo karvedžiu vajųvadu arba stačiai va-
du. Po rinkimų karvedį iškeldavę ant pečių ir
nešiodavę po kareivių eiles, rodydami, ko reikią
klausyti.

Karui pasibaigus, karvedžiai vėl palikda-
vę tuo, kuo pirma buvę, ir visa valdžia pa-
grįždavo į Krivio rankas. Bet juo tolyn, juo
dažnyn priešininkai užpuldinėjo Lietuvą. Karai
beveik nėkumet nesibaigdavo, o per tai kar-
vedžiai didesnės valdžios įsigriebdavo ir, karui
pasibaigus, dažnai nenorėję iš savo rankų tos
valdžios paleisti. Tokiu būdu iš karvedžių per
ilgą laiką atsirado Lietuvos valdytojai kunigai
arba kunigaikščiai.

Kunigaikščiai taip pat paskui nelygūs bu-
vo. Narsiausias ir išmintingiausias paimdavo
ant kitų kunigaikščių viršų, ir tie turėdavo jo
klausyti. Toksai kunigaikštis vadinosi Di-
džiuoju Lietuvos Kunigaikščiu.

Leidinio sudarytojas Pranas Mašiotas

(1440)