Gyvuokalbės bendrėje 2012 m. buvo atliktas didelis darbas atrandant naujadarus svetimžodžiams pakeisti.

Gerbiami LIETUVIAI, gerai įsiklausykime į didžiausią svorį mūsų sąmoningumui ir tautos gyvenimui turinčias sąvokas: PREZIDENTAS, PREMJERAS, SPIKERIS, MINISTRAS, PROKURORAS, POLICIJA, RELIGIJA, MENTALITETAS, IDEOLOGIJA, POLITIKA, KONSTITUCIJA, KODEKSAS, EKONOMIKA, FINANSAI, BANKAS, PROBLEMA, REZISTENCIJA, EGZISTENCIJA, CIVILIZACIJA, CIVILIAI, MILITARIZMAS, DIPLOMATIJA, ENERGIJA, TELEVIZIJA, KULTŪRA, PROFESIJA, CHARAKTERIS, EDUKACIJA, PEDAGOGIKA, FILOSOFIJA, RACIONALUMAS, GLOBALIZACIJA, DEMOKRATIJA, DIKTATŪRA, KAPITALIZMAS, KOMUNIKACIJA, DEPARTAMENTAS, PATRIOTIZMAS, IDEALAS, NACIONALIZACIJA, FUNKCIJA, LITERATŪRA, INFORMACIJA ir šimtai kitų ne ką menkesnės reikšmės TARPTAUTINIŲ žodžių, kurie palengvina tarptautinį susikalbėjimą, tačiau gesina pačios tautos narių tarpusavio supratimą bei KŪRYBIŠKUMĄ. Tai be jokios abejonės iššaukia valdžios bei tautos, vyro ir pačios, tėvų ir vaikų, mokytojų ir mokinių nesusikalbėjimą. Nesusikalbanti tauta yra pasmerkta tautogriuvai. Vienas iš svarbiausių LIETUVIŲ tautos išlikimo ir augimo saugiklių yra išgryninta lietuvių kalba, kuri labiausiai užtikrina tarpusavio suvokimą, o tai savo ruožtu – kūrybingą savitarpio bendradarbiavimą. Nūdienos Lietuva yra trijų tautų: LIETUVIŲ (kuriai svetimžodžiai yra nesuprantami), MIŠRI LIETUVIŲ-ANTIKOS (beatitrūkstanti nuo tautos) ir aukštamokslinė šviesuomenė (sukitatautėjusi dalis, atitrūkus nuo tautos gyvenimo). Pastarosios dvi tautos dalys šiuo metu vadovauja vis dar LIETUVIŲ valstybei. Jeigu mes vadinamės VALSTYBE ir TAUTA, tai bent malonėkime savo tautovaldos dalis ir įvairius tautos gyvenimo reiškinius vadinti GYVUOKALBĖS sąvokomis, o ne miruių kalbų sulietuvintais pavyzdžiais. Supraskime, kad tautos dalis, vilkinti lietuviškus vardus ir pavardes, tačiau niekinanti ir pašiepianti lietuvių pastangas būti lietuviais, nėra lietuvių tauta. Tai tėra ašlinka (egoistinė) grupuotė, kurios pagrindinis tikslas yra saviprusos paroda. O štai tautlinkos visuomenės tikslas yra visapusiškas tarpusavio supratimas, kurio dėka tik ir galima kalbėti apie iš negandų liūno brendančią, visada gyvuojančią ir klestinčią tautą bei valstybę.

• Projektas: sumačia; nuo sumanymas, užmačia;
• Nervai: būdlaidžiai, nėriai;  ang. nerve iš lot. nervus, iš indo-europietiško neu- ; nervai – nėriai ne tik jaučia, bet ir gaivina, judina, palaiko tonusą/mitybą/aprūpinimą (vegetacinė funkcija) Taigi Nėrio veikos trys: 1. jutimas(jautrė) 2.judinimas(judrė) 3.gyvinimas(gaivė);
• Nervų sistema: Kūnraizgis, Nėriarėda;
• Dokumentas: reikšmėraštis, prasmėraštis;
• Prezidentas: Rikis;
• Kultūra: Daba;
• Parkas: Gojus;
• Sportas: Kūnlava;
• Denonsuoti: Atskelbti;
• Politikas, politika: Valstyba, Valstybininkas;
• Prokuratūra, Policija, Advokatūra: Kaltovė, Leita, Giniota;
• Stichija: Gaivalas;  stichijos pagrindinis pradas yra žmogaus ar aplinkos gaivinimas;
• Matriarchalinė, patriarchalinė: Bobinė, Diedinė;
• Muzika: Dainora, Skamblė;
• Konstitucija: Satversmė; Sa(ve)tversmė / Sautversmė/ Sutversmė-sutarimų/įstatymų versmė;
•  Terminologija, terminija: Sąvokynas;
• Terminas: Apibrėžtis; kadangi [lot. terminus – riba, siena], arba kitaip sakant – tai, kas turi aiškias ribas, tai lietuviškas termino atitikmuo galėtų būti apibrėžimas (kaip viena iš reikšmių). Bet kadangi jau yra įsitvirtinęs kiek kitoks apibrėžimo vartojimas, galima būtų naudoti kokį gretimą žodį, pvz., apibrėžtis/apibrėžas/apibrėža.
• Subjetas: Esmuo;
• Motyvacija: Paskata, Akstinas, Raga;
• Variantas: įvairalas, atmaina;  kilęs iš lot. variare, iš varius ang. diverse; tad variantas yra nuo įvairus, vartyti, versti;
• Gramatika: Kalbotvarka, Kalbrėda; kadangi grammat yra alfabeto raidė, tai gerb ar garb yra garbana. tad raidė kaip garbana;
• Sintaksė: Sutaisa; ang. syntax iš grk. suntaxis, iš suntassein;  iš sun- ‘kartu’ + tassein ‘dėlioti’;
• Tekstas: Rašna;  tekstas kilęs nuo audeklas, austi, daryti struktūrą; tekstas susijęs su rišlumu;
• Zona: Plotas;
• Failas: Rinkmena, Byla;
• Imitacija: Pavaizdavimas; ang. imitate iš lot. imitat- ‘nukopijuotas’, iš veiksmažodžio imitari; susijęs su imago ‘paveikslėlis’;
• Milijonas: Daugas;
• Egzorcizmas: Velniovara;
• Treningai: Mankštiniai;
• Treninginės kelnės: Mankštakelnės;
• Davai: Nagi;
• Energija: Gyvata, Vara;
• Diskusija: Ginčas, Mintvijė, Svarstymas;
• Istorija: Praeiga, Būtovė, Bylojimai;
• Popierius: Rašma; Nendrės sen Egipte buvo renkamos PAUPY. Tas, kas randama paupy yra PAUPY-RASAS, kitaip tariant, tas pats egiptiečių (kuriuos lietuviai gal būtų ir supratę be vertėjo) papirusas
• Šokti: Laigyti;
• Internetas: Saitynas, Vieštinklis;
• Seksas: Sanguliavimas, Myluosna, Kūnjunga, Pistis, Sueitis, Perkūnija;
• Ironija: Pašaipa, Šaipa;
•  Technologija, Technika: Tekinimas, Tekinika, Tekinė, Veikmė; tekinimas, tekinis(ratas) – tas kas sukasi,rieda. Riedėdamas – kartoja virsmą ,,viršus/apačia”. Kartoja vienodai, ,,įgudusiai” . Įgūdis – tai kai kažkas atliekama sklandžiai , ,,be stabčiojimų, kaip vienodu greičiu riedantis ratas (tekantis tekinis), ,,kaip sviestu patepta” ,,slystantis” darbas (gal geriau be ,,dardančių” D ir R , o tai bus jau ne darbas, o tiesiog gal vyksmas). Technologija tai vos ne mokslas apie ,,įgudinimą”; technologijas kuria įgudę, kadangi tokių asmenų veikimas yra tekinis (techninis). tekinis kaip techninis; tekìnį sùkti, tai dirbti be poilsio: Reik tekìnį sùkti. tekinas, – pabėgomis, paskubomis dirbantis;
• Trombas: Kamša;
• Molekulė:  Molekulė; molekulė, malti, molis panašūs žodžiai; kadangi molecule kilęs nuo moles kuris reiškia masė, tai randasi dar papildomai prasminių sąryšių…; masė suvokiama kaip daugybė … dalelyčių, tai yra molekulių; molėti kaip malti; Taip pat rišasi posakis, kad mes visi iš molio…. tad MOLĖ ir MOLEKULĖtikrai, kad giminingi žodžiai;
• Atomas: Nedala; tomos gr. pjauti a-tomos – neperpjaunamas nedalomas (dalelė a- gr. neiginys). Tiesioginis vertinys/kalkė – NEDALAS/NEDALA (kirčiiuotas pirmas skiemuo);
• Scrollas: Paslinktis;
• Knyga: Vertraštis;
• Batareikė: Gintris;
• Hektaras: Šimtaris;
• Joga: Skaistinė;
• Minutė: Trumpė, Kapsnė;  minute iš lot. mintus, minuere, mažėti; mei- indo-europietiška žodžių šaknis; lietuvių kalboje yra žodžiai maža, mąžta, minti;
• Sekundė: Mirksnė; sekundė kilusi nuo sekantis, sekti; sekunda, sekundus, sekundė;
• Radijas: Garsūnas;
• Teleskopas: Tolveizis;
• Kortelė: Lakštelė;
• Televizorius: Vaizdūnas;
• Jupiteris: Indraja; Yra Šimkūnaitės užrašyti planetų pavadinimai (iki Saturno imtinai). Eilės tvarka: Vaivora, Aušrinė/Vakarinė (A.T. vadina VakarRytė), Žemė, Žiezdrė, Indraja, Selija. Atkreipkite dėmesį, kad visi moteriškos lyties, t.y. jie senesni nei vyriški (pagal Gimbutienę)
• Pinigai: Mainiai, Nauda; Latviai pinigus vadina žodžiu “nauda” (vienaskaitinis žodis);
• Arbūzas: Vaiskamuolė;
• Afrika: Juoduva;
• Europa: Baltuva;
• Australija: Aušruva;
• Antarktida: Leduva;
• Cukrus: Salda;
• Pipiras: Aštrainis;
• Apelsinas: Saulabuolė;
• Teatras: Vaidykla;
• Cepelinai: Didžkukuliai, Skurdmaistis;
•  Fotoaparatas: Įamžis, Vaizdadaris;
• Stiklas: skaidris;
• Mineralas: Lobžemis;
• Kava: Juodė;
• Genijus: Gabuolis, Išminčius, Galvočius;  genijus viena iš reikšmių yra dideis, tai yra gigantiškas;
• Partija: Šalinė, Skelda, Valstybendrė, Išskaida, Peralas;  indai tai vadina sankritišku žodžiu dali. taip pat ang. ‘part’ iš lot. partire, partiri ‘padalinti, dalinti’; pagal indo-europietišką šaknį pera-; tad ‘part’ yra išskaida, visumos išskaidymas;
• Koncentruoti: Telkti;
• Terminas (laikas): Laikribė, Laikoriba;
• Inovacija: Naujinys, Įnaujovė, Įnaujė, Naujadara; naujovė per plati sąvoka keisti inovacija, kadangi naujovė nebūtinai yra išradimo pasekmė. panaši, kad pirmasis ‘į’ turi svarbią reikšmę, kaip traukti-įtraukti, kurti-įkurti, dainuoti-įdainuoti. kadangi lotyniškas nova yra naujas, tai inovacija keistina į įnaujovė, įnaujė, ar į į́našas reiškiantį svarbus, vertingas pasiekimas, laimėjimas, indėlis …
• Autobusas: Keleivinė;
• Pagonis: Pasaulėjautis;
• Organizacija: Sądarba, Derpynė; derpina – sudurta iš derėti/deramai + pinti/nerti (narius,veiklas,taisykles – tai iš ko sudaryta organizacija/organizmas)
• Ekvinokcija: Lygiadienis, Lygė;
• Meditacija: Sielogrimzda;
• Mesijas: Gelbėtojas, Pranašas;
• Kilogramas: Svera, Sverma;
• Dislokacija: Išdėstymas, Išsidėstymas;
• Ekvivalentas: Atitikmuo;
• Jurispridencija: Teisėtvarka;
• Liapsusas: Kvailybė;
• Barbarizmas: Svetimybė;
• Barjeras: Užkarda, Riba;
• Temperamentas: Būdas;
• Kosmosas: Visata;
• Demaršas: Atsakas;
• Preskoferencija: Spaudoklausa;
• Klasteris: Spiečius, Jungtė, Jungtis; atrodo, kad per daug arti lietuviškai klestėjimas(klasteris) su klasta;
• Idealas: Provyda, Siekinys;
• Logika: Rišlė, Nuosekluma, Nuosekla;
• Anarchizmas: Betvarkė, Sumaištis;
• Chaosas: Pakrika, Sumaištis; pagal vedas prakriti; tai betvarkė ten kur pakrikę;
• Kontekstas: Aprėptis;
• Scenarijus: Veiksmaseka;
• Trajektorija: Tiesė, Takas;
• Inspiracija: Įkvėptis, Postūmis;
• Sistema: Saistuma, Sądarna, Visetas; sistema galimai baltiškos kilmės žodis;  panašūs žodžiai: sąranga, sądarna, įstaiga; berods J. Jablonskis teikė ‘visetą’.

Angelė Jurevičienė: Apie lietuvių kalbos senumą rašė daug mokslo vyrų , bet apie tai labai nenorima kalbėti . Va , tik keletas pavyzdžių : atsiliepimai apie šį neapsakomą turtą – lietuvių kalbą.
„Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie laiko ją arijų ( indoeuropiečių ) pradiniu kamienu. Savo žodynu ji yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis gali apibūdinti įvairius minties išsireiškimus“,– prof. H.Pedersenas.
„Lietuvių kalba iki šių dienų išlaikė savo senovinę formą …Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą …“ – prof. B.Dvaitas (Dvight).
„Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą posakį, nevartoja to pačio pavadinimo dviems panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba“, – prof. V.Lavua (Lavoix).
„Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Savo formomis ji yra seniausia iš visų dabar esančių pasaulyje kalbų…”, – dr. T.Terstonas (Thurston).
„Indoeuropiečių kalbų studiozui lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, įsiklausęs į lietuvių kalbą, sutiks, kad tai gražiausia kalba“, – A. Mejė (Meillet).
„Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų“, – dr. J.Zauerveinas (G.Sauerwein).
„Švedų kalbininkas profesorius H. Šioldas (Skioeld) tikina, kad lietuvių kalba yra seniausia iš visų pasaulyje gyvų kalbų“, – prof.dr, R.Latham.
„Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta lietuvių kalbos grožį ir turtingumą“, – prel. prof. K.Bohušas (Bohusz).
“Etnologų akimis lietuvių kalba yra reikšmingiausia kalba Europoje “, – E. Larisonas (Larison).
„Lietuvių kalba, kaip tas senas marmuro paminklas, stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelių žmonijos šimtmečių. Lietuvių kalbos morfologija aiškiai atidengia mums daugelį senos civilizacijos paslapčių, reikšmingai išplečia lingvistinio mokslo akiratį ir praplečia žmonijos tamsios praeities pažinimą“, – prof. E, Rečius.
„Iš visų modernių kalbų artimiausia pirminei indoeuropiečių kalbai yra lietuvių kalba“, – dr. J.Kazlovičius (Kazlowicz). Ir dar viena citata iš šio tyrėjo darbo: „Jos (lietuvių kalbos ) garsai ir galūnės kas kart vis primena mums senovinius indų, persų, graikų, romėnų, gotų garsus. Daugelis lietuvių sakinių skamba neatskiriamai, kaip sanskritas ir tai daro aiškesnį įspūdį, kuomet paprastą kaimietį girdi vartojant tokias formas, kurias šiandien dėl jų senoviškumo, esame pripratę laikyti proistorinėmis, kažkaip gerbtinomis, nes jomis kitados yra kalbėjusi mūsų protėvių protėviams visų arijų (indoeuropiečių ) pramotė“.
„Jei norite išgirsti kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“. – A.Mejė (Meillet).
O profesorius A.Senas (Senn) yra pasakęs taip: „Jie (lietuviai ) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboje kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai“.
Dar dr. J.Zauerveinas yra pasakęs: „Ji (lietuvių kalba) daugel atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė“.
Dar XIX a. vokiečių mokslininkas F.Bopas įrodinėjo, kad arijai kalbėjo artima baltams kalba. O E.Kantas sakė, kad lietuvių kalba yra labai svarbi ir tai yra raktas nuo visų pasaulio paslapčių.
O štai citata apie slavų kalbų atsiradimą:
„Kaip nebūtų keista, kalba lingvistai, bet slavų kalba pagal gramatiką ir kitus duomenis, artimiausia yra baltų kalboms, negu kad kurioms nors kitoms kalboms. Slavų kalba ar kalbos gimė ir atsiskyrė nuo baltų kalbos. Dabar istorikai ir lingvistai baltų kalbą vadina slavų kalbų TĖVU. Kalbininkai negali tiksliai pasakyti, kada gi gimė slaviškas sūnus iš tėvo balto ar baltiškos motinos“. – M.B.Ščiukinas.
Beveik visą savo gyvenimą lietuvių kalbos ir mitologijos studijoms paskyrė garsus Rusijos mokslininkas V.N.Toporovas. Jis parašė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbą, mitologiją, garsius žmones, kultūrą. Kartu su prof. V.Ivanovu V.Toporovas pradėjo leisti tęstinį leidinį „Baltoslavianskije isledovanija“.Dar profesorius H.Pedersen yra pastebėjęs, kad „nė viena iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų negali susilyginti su lietuvių kalba“.Taip , kad turime saugoti savo kalbą , saugoti TARMES…Tauta gyva kol gyva jos KALBA…

(2647)