Asmuo tai esmė. AsMuo=AšOmuo. Omuo, – tai nemedžiaginė žmogaus esmė, suteikianti žmogui gyvastį, sąmonę, likiminę atmintį… Tai nemirtingasis Aš. Aš=Až. A tai pradžių pradžia. Ž tai pabaigų pabaiga. Vedine samprata asmuo, – tai nemirtingoji asmeninė siela ir atma viename.

Perkūno bruožo asmuo. Iš pačio asmens ir jo protėvių randasi pasaulėžiūra. Kadangi žmogui gimus tobuliausiu atveju juo rūpinasi tėvai ir jiems artima aplinka, tai jis bręsta įtakojamas protėvių pasaulėžiūros, kurią pats asmuo gali praturtinti savo būtimi.

Asmenims bendraujant ir sąveikaujant protėvių pasaulėžiūros nuostatomis randasi Tautos dvasia. Tautos dvasioje kuriama santvarka kaip Valstybės ir VisuOmenės pagrindas. Esant tinkamam ir teisingam Valstybės pagrindui kuriama Lietuvos dvasinė karalystė, kurioje užtikrinama kiekvieno asmens, gyvenančio protėvių pasaulėžiūros nuostatomis, gerbūvis ir tuo pačiu tautos klestėjimas.

Patrimpo bruožo asmuo. Asmuo gyvena šeimoje. Asmenys ir šeimos sudaro bendruomenes. Bendruomenės kuria bendruovaldas, kurios yra kaip įmonės, gentys ar gintys. Iš bendruovaldų randasi Valstybė.

Pikuolio bruožo asmuo. Pagal kapos rinkimų tvarką asmenys iš savo tarpo bendru sutarimu renkasi savo bendruomenės vadovus. Bendruomenių vadovai išrenka seniūnijų ar bendrijų viršaičius, kurie iš savo narių rato išsirenka valsčių vadovus. Valsčių vadovai iš savo narių tarpo bendru sutarimu išrenka Seimo žemesniųjų rūmų narius.

Lietuvos karalystės dvasinis vadovas atskaitingas SuEimui, tuo pačiu SuEimo aukštesniųjų rūmų nariai išrenkami Karalystės dvasinio vadovo pastangomis. Taigi, Seimo žemesniųjų ir aukštesnių rūmų nariai rūpinasi bendruomenių, šeimų, asmenų gerbūviu, tuo pačiu Valstybės (su)klestėjimu. Dvasinės karalystės rūpestis yra Valstybės pažanga ir VisuOmenės visapusiškas augimas bei vystymasis.

sudarė © Mindaugas Lučka

(1042)