Piliečių konstitucinės teisės dėl tiesioginio valdymo:

a) turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (LR Konstitucijos 25 str.);

b) kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (LR Konstitucijos 33 str.);

c) dalyvauti valdant savo šalį tiesiogiai (LR Konstitucijos 33 str.).

Vienas iš esminių teisės tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį užtikrinimo būdų – asmenų dalyvavimas teisėkūros procese. Šiame procese gyventojai gali dalyvauti įvairiomis formomis – tiek teikdami neprivalomo pobūdžio siūlymus ir komentarus dėl teisės aktų projektų, tiek teikdami peticijas, inicijuodami įstatymo leidybą ar referendumą.

Piliečiai gali tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį įgyvendindami įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Remiantis Konstitucijos 68 straipsniu, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę pagrečiui su Seimo nariais, LR Prezidentu ir Vyriausybe turi LR piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo apsvarstyti. Tokios iniciatyvos suteikimas pirmiausia siejamas su galimybe suformuluoti svarbiausius visuomenei klausimus, kurie būtų išspręsti pateikus juos Seimui ir priėmus atitinkamą įstatymą.

Tačiau piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės praktinis įgyvendinimas yra keblus. Pirmiausia, net ir per nustatytą terminą surinkus reikiamą skaičių paraššų (LR piliečiu įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme numatyta, kad per 2 mėnesius reikia surinkti 50 000 piliečiu balsų), projektas svarstomas Seime. Tai reišškia, kad projektas, parengtas pasinaudojus piliečiu įstatymų leidybos iniciatyvos teise, kaip ir kiti įstatymų projektai, bendra tvarka svarstomas Seimo komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose ir gali būti atmestas.

Taigi, kaip valstybinės tarnybos priemonėmis sukurtos sąlygos šioms piliečių konstitucinėms teisėms pasireikšti? LR iki 2016 m. buvo tik vienas atvejis, kai piliečių įstatymų leidimo iniciatyva, įgyvendinant teisę dalyvauti valdant savo šalį tiesiogiai, buvo priimtas Pridėtinės vertės mokesčio 13 ir 14 str. pakeitimo įstatymas. Nors, Valstybės valdžios paskirtis pagal Vakarų tradiciją sudaryti prielaidas pereiti iš prigimtinės būklės į pilietinę, tačiau LR, pagal tai (“tiesioginės demokratijos” įgyvendinimą) vis dar yra prigimtinėje būklėje. Tiesioginio valdymo įrankiai dėl valstybinės tarnybos administracinių suvaržymų iki šiol nebuvo naudojami efektyviai ir panašu, kad (artimoje) ateityje nesiruošiama administravimo priemonėmis pradėti jų veiksmingai įgyvendinti.

Šaltiniai:

1. LR Konstitucija.

2. J. Baltrimas, E. Ragauskienė, Mokslo studija “Teisės dalyvauti valdant savo šalį užtikrinimo problemos”, 2013 m.

3. A. Laurinavičius, Tarnybinė teisė: Statutinės valstybės tarnybos teisinis reguliavimas, 2003 m.

(322)