Krivio lazda

Tikėjimas grįstas savižina – Sąžine: pasaulio ir savęs pažinimu – Savimone.
Tikintieji Savastimi : Savitai
Veda sako: Tvaros pradžioje SvajamBuva sutvėrė dvylika Pradžiapačių, kurie tapo Žmonių rasės pradininkai. Ir kadangi visi Jo sūnūs gimė iš SvajamBuva proto, ne kūno – vadinami Manas Putras arba Proto Sūnūs.
Vedas
Turint omenyje Vedas, būtina nepamiršti, kad joms mažiausiai šeši, gal net žymiai daugiau metų. Nežinoma nei kaip, nei kada jos atsirado. Ypač Rig Veda.
Tai pirmas ir seniausias žmonijos šventraštis, priklausęs arijams. Biblija,Tanachas, Talmudas, Koranas… sukurti tūkstančius metų vėliau, pagal Vedų pavyzdį.
Per tūkstančius Vedos metų patyrė didžiulę ir įvairią įtaką iš svetimų kultūrų, aplinkos ir kalbų. Apaugo svetimybėmis ir dabar tikrai nėra lengva atskirti pelus nuo grūdų. Tarkim; beveik visai dingo galūnė -s, atsirado ‘’h‘’, kai kur vietoj ‘’m’’ atsirado ‘’bh‘’, į kalbą įsiterpė daug svetimų žodžių.
Be to, Vedos buvo užrašytos tik po nežinia kiek tūkstančių metų žodinio-sakytinio, jų perdavimo iš kartos į kartą, būdo. Gelbėjant Vedas nuo iškraipymo ir sunykimo svetimoje, aplinkoje.
Taip atsirado žodis : Sanskrit ‘’samskrtam ’’ kas reiškia dirbtinę, sunormintą kalbą. Priešingybę žodžiui ” prakrtam ” – gyvoji, naturali kalba.
Nors Vedos sukurtos arijų kalba, tačiau dėl politinių priežasčių, arijų kalba vadinama sanskritu. Žinoma, tokios kalbos, tuo labaiau tautos, niekada nebuvo – tai tik triukas, tačiau labai veiksmingas tikslu, kai kuriuos dalykus, ištrinti iš žmonijos istorijos ir žmonių sąmonės.
Iki to dešimtys tūkstančių posmų buvo perduodami, iš kartos į kartą, sakytiniu žodžiu. Vien RigVeda turi dešimt knygų (mandalas ), kuriose 1028 giesmės ir 10600 eilėraščių.
Ir : čia ne tik žodžiai, bet dar ir rimo, ritmo, kirčiavimo…visko tikslumo, griežtas reikalavimas (galit įsivaizduoti tokia atminti, tokių gabumų vaiką?).
Manytina, kad Vedos nebuvo užrašytos ilgus tūkstantmečius todėl, jog buvo tikima, kad perduoti kitai kartai būtina ne sausą tekstą, raidę, žodį, o ir Omę (om), Vedų sielą ir dvasią kartu. Viskas ėjo iš širdies į širdį, iš sielos į sielą.
Užrašyta buvo tik tada, kai Arėjai ėmė ‘’ nutautėti emigracijoje’’- patirti didžiulę vietinių gyventojų ir Indijos užkariautojų įtaką, persekiojimus, naikinimą.
Dėl to Vedos buvo gelbėjamos jas užrašant. Taip jos išliko, tačiau savo dvasinę giją kone pametė. Laimei, ją išsaugojo Baltai – arijų protėviai, savo seniausių giesmių pavidale.
Tiesiog stebuklas, kad skaitant, kai kurias, seniausias, Rig Veda mantras, galima suprasti taip pat, lig tai būtų parašyta lietuviškai, tik labai senei.
O juk baltų kalbos taip pat kito per tuos tūkstančius metų Vedų gyvavimo. Dar daugiau: dauguma baltų kalbų išnyko be pėdsakų- kas žino, gali būti, jog kažkuri iš jų, buvo visiškai tapati arijų kalbai.
Pats žodis ’’ véda ‘’ ,kildinamas iš Proto-Indo-Europietiškos šaknies vid-, arba veid- : vydėti, žinoti.
Arėjai
Kadangi žodis Arijai yra uždraustas, pavadinkim juos Arėjais.
Galima rasti begale įvairiausių teorijų dėl Arėjų kilmės ir sklaidos po pasauli, tačiau niekas kažkodėl nepastebi dramblio kambaryje: Arėjai kalbėjo kone lietuviškai. Arėjų kalba skiriasi nuo lietuvių kalbos tiek, kiek ir turėtų skirtis ta pati kalba, gyvenusi tūkstančius metų atskirai nuo ištakų, visiškai kitoje, svetimoje aplinkoje.
Nėra jokios kitos kalbos, kuri turėtų tiek daug bendrų žodžių, ar būtų tiek panaši į Arėjų. Jei atmesti akis badančias svetimybes Arėjų kalboje, tai ji mažiau skirsis nuo lietuvių, nei skiriasi, tarkim, latvių nuo lietuvių kalbos.
Bet, kodėl niekas nepastebi ? Gal todėl, kad niekada nebuvo ir nėra lietuvio, kuris tai parodytu? O visi, kurie tyrinėjo Arėjų ir Vedų kilmę – nemokėjo jokios baltų kalbos.
Na, politika čia, žinoma, irgi vaidina svarbų vaidmenį: jau beveik 2000 metų Europa gyvena priešiškoje Vedų kultūrai įtakoje.

Tačiau kam visa tai ? Kodėl svarbu žinoti tiesą, pažinti tikrovę?
Tiesiog; čia savęs pažinimo reikalas, savimonė, savižina: nežinai kas esi – neturi sąžines.

Pažiūrėkim kas vyko baltų žemėse žiloje senovėje, spėjamoje civilizacijos ištakoje;
Tuoj pat į akis krenta neįtikėtinas ir nepaaiškintas dalykas: per 50 metų vidutinė metinė temperatūra pakyla 7 C laipsniais.
Tai atsitiko prieš 11500 metų ir užbaigė vadinamą Younger Dryas laikotarpį.
Prasidėjo Pre-Boreal. Iki tol visa šiaurinė Europa, buvusi tundra-taiga, ima žaliuoti. Upės prisipildo gausybe žuvų, o suvešėję miškai, įvairiausių žvėrių, žvėrelių.
Vietiniams medžiotojams ir uogų rinkėjams tikras rojus.
Ir panašu, jog ne tik oras sušilo, bet įvyko ir proto-intelekto nušvitimas. Žmonės staiga ima tobulinti savo įrankius ir priemones: naudoti slides, pinti krepšius, megzti tinklus, darytis irklines valtis, medžioti lankais, prisijaukino šunis – Maglemosian kultura.
Gausėja ne tik augmenijos ir gyvūnijos – gausėja ir žmonių. Atsiranda tokių, kurie nebenori maitintis vien uogomis ir žvėriena, gyventi tik peržiemoti skirtose lūšnose. Ima naudotis naujomis žiniomis, imtis žemdirbystės ir statytis pastovius namus, atsiranda daugiau laiko savi-tobulai, mąstymui, kūrybai.
Bet: atšilimas sukėlė ir vandens lygio kilimą. Gausėjo ežerų ir neįžengiamų tyrų, pelkių. Sparčiai auga medžiai, krūmai – nei sėti, nei pjauti.
Neliko nieko kito, tik eiti i visas keturias puses ieškoti tinkamesnių žemdirbystei žemių, tapti tikrais Arėjais.
Ir akivaizdu – jie tas žemes rado. Įsikūrė derlingose slėniuose, santakose, žemėse, prie upių: sukūrė pirmąsias žmonijos civilizacijas. Vieni Egipto, kiti Graikų, treti Romėnų…Indų…
(Čia, ko gero, kiekvienas pamanys: ‘’Kas jau kas, bet Egiptas – tikrai nesąmonė‘’ Tada te atsako: kodėl afrikiečiai, kurie Saulės tikrai nepasiilgsta, turėtų statyti jai tokius garbinimo statinius, kaip piramidės. Logiška, kad Saulę garbina ir myli šiauriečiai.Piramidėse nė-kada nebuvo rasta jokio kapo: tai ne faraonų kapavietės, o Saulės ir Ugnies šventyklos.
Taip, galima sakyti, vyriškasis baltų pradas pradėjo ’’ emigruoti ’’, o moteriškasis: žvejų, uogų ir grybų rinkėjų – liko. Tačiau, kaip nėra, taip ir nebuvo migracija tik vienkryptė – gimtosios žemės trauka taip lengvai nepaleidžia, dalis grįžo ir grįžta. Tuo labiau – Didieji Grįžulo Ratai matomi ištisus metus.
Kaip jūros bangos skalauja krantą – taip baltai ’’ skalavo ‘’ Europą ir Aziją. Vieni iš vykinėjo, kiti, pakitę, grįžinėjo – kitais vardais ir pavidalais. Baltai maišėsi, kito, bet išliko kamienine baltosios rasės ląstele.

Dzeuso šventykla
(Temple of Zeus ), pastatyta pagal Doros saranga ( Doric order ),
prieš 2470-2456 metus, Olimpijoje, vyriausiam dievui Zeus , tada tartam: Dieus .
Aria-ramnes ( Ariyaramna – nešantis rama, ramybe arijams ) – karaliaus Darius I senelis ir Cyrus the Great (Kuruš -Persijos imperijos įkurejo, pradininko, pirmo valdovo Zoroastriečio Zoroastrian) dėdė.
Zarathushtra – persiškai Zara-uštra (žara aušta).

Dvija Rita:
1. Anksti į lovą, anksti iš jos.
2. Ryto Buda: joga pratimai, PradžiaPatis Mantros Rymojimas, šaltas dušas.
3. Jokių sintetinių rūbų, nuodingos buitines chemijos, kosmetikos, parfumerijos, sintetinių vitaminų, maisto papildų, plastiko taros/pakuotės,  skiepų ir t.t.
4. Valgyti ekologišką, švarų, maistą, be dirbtinių priedų ar GMO (geno mutantinių organizmų), gerti šviežią, tyrą (geriausia šaltinio) vandenį, laikytis kitų Dvija maitinimosi reikalavimų.
(Akimis ir ausimis, taip pat, stengtis: ryti tik sveiką peną 🙂 – tiek kiek įmanoma.
5. Gyventi sveikame, organiniame būste ir deramoje aplinkoje.
6. Ugdyti kūno, proto, valios galias pagal Dvijų sampratą ir reikalavimus.
7. Išmanyti Vedas, Budos ir Kristaus mokymus, Zen, Avestą.
8. Švęsti Baltų Radas ; Rasas, Jorę, Ilges, Kūčias… – dalyvauti Baltų savasties raiškoje. Vaikus vadinti tik savais = tikrais – šventais – baltiškais vardais.
9. Turėti sode Vedį (aukurą) ir  Perį ( pirtį ).
10. Nuo Jorės iki Rasų ir nuo rudens Lygės iki Ilgės, rečiausiai vieną kartą per savaitę maudytis Gamtoje.
Nuo Rasų iki rudens Lygės – rečiausiai tris kartus.
11. Penktadienis – Alkos Diena. Išlydis, iškrova. Jokio maisto ir daug judesio. Maudynės, dviratis, tenisas, gamta, pirtis, masažas ir panašus malonumai. Maros diena. Vieną dieną savaitėje skirti kuo didesnei kūniškai iškrovai: badas, sportas, maudynės gamtoje, pirtis, masažas ir panašūs malonumai.
12. Kartą savaitėje Ramos diena. Pajautos (6-tojo pojūčio ) diena – niekam nė žodžio. Nekalbėti (ypač su savimi) -Tyla: Taika. Rama. Pasivaikščiojimai gamtoje, girioje Ąžuolų apkabinimai… savo DNR tyra – savo Savitumo paieška…

ŽMOGUS SU LAIKU NEBE BRĘSTA , BET GĘSTA/GENDA//RŪKSTA – TURĖTŲ TAPTI VIS SKAIDRESNIS – IŠMINTINGESNIS, O VIRSTA DRUMZLINU SURŪGĖLIU.
KAIP GERAM VYNUI REIKIA DERAMŲ SĄLYGŲ ir RAMOS SUBRĘSTI, TAIP IR ŽMOGUI, IŠMINTĮ PASIEKTI, BŪTINA TVARKA, DRAUSMĖ, MALDA IR MEILĖ.

Tik esant SAVO VIETOJE ir gyvenant Savitu Būdu : gaji, valinga, galinga Natūra vystosi į vis aukštesnę, sudėtingesnę, gražesnę Kultūrą ! Jausmų, kūno, aplinkos, raiškos, darbo, asmeninių ir visuomeninių santykių, rašto, kalbos, mąstymo…
Trumpas, pabiras Arėjų – Lietuvių žodinelis
( Tiek vertimai, tiek aiškinimai sanskrito žinovu yra tokie skirtingi ir prieštaringi, kad net suglumsti. Bet kai turi omenyje, kad kažkada su Arėjais kalbėjom ta pačia kalba – viskas stojasi į savo vietas, ypač kai nematai gausių garsinių svetimybių. Ypač ‘’ h ‘’).

Krivis, Kurus, Parsus, Rusamas, Sarasvatas, Svitnas, Purus, Sainis – kai kurios Arėjų gentys.
Rajas (kartais rajoguna) – gamtos varomoji jėga, tai kas skatina gyvastį – raja, ruja, geismas.
Tattva – tikrovė.
Mitra – deivė, siejama su ” sandora, sanderis, biciulis ”
Angiris – stebi aukotojų veiksmus ( girios angis ?)
Vasudeva – Visu dievas, siejamas su Satvata gentimi, prieš 2400, ir iki tol, buvo laikomas vyriausiu dievu ir garbinamas grieštai monoteistiniame formate.
Vajra – ginklas, perkūno strėlė
Mandala – būties esmė
Rasa – Būties priežastis, naktinio dangaus deivė, taipat rasa lietuviška prasme
Aruna-ketuka – ugnies deivė
Tapas – tapsmas
Kaala – laiko tėkmė
Jaatara agni – virškinimo ugnis
Mrityu – mirtis
Pradha – pradas
Šakha – šaka
Veda – vydėti, žinoti. Tai kas veda, išmintis, vedančioji jėga.
Vísva – visa
Sumatí – sumoti (sugalvoti)
Ásti – esti (yra)
Bhúvana – būtis
Prcáti – prašyti
Agnís – ugnis
Tát – tas, taigi
Díva – diena
Náktis – naktis
Táva – tavo
Rayas – turtai
Maghávan – kerintis, užburiantis, turintis magos gebą
Sákate – sekti
Síndhus – upė
Dyaús – dangus
ásmi, ási, ásti, sánti – esu, esi, esti, esantys
Devás – Dėvas
Pradžapatis – pradžiapatis , visa ko sutvėrėjas – Dievas.
Svá – savas
Dharma – darna, tvarka
Sávimani – įkvepiantis gyvybę, savimonė
Vratá – dievo įstatymai
Trí – trys
Sárma – prieglobstis, sermėga
Asmé – mums
Trivárutha – triguba apsauga
Rámate – rymoti, ilsėtis
Vákas – žodis
Sunús – sunus
Yati – joti
Viryà – vyriškumas
Kárman – veiksmas, reikalas
Éti – eiti
Te – tau
Ukthá – giesmė
Karu – karo žirgo šarvai
Jusáte – mėgautis, justi
Námas – garbė, vardas
Támas – tamsa
Sáka – sykiu
Náksatra – žvaigžde ( nakties šatra ?)
Máyas – laimė ?
Matr – motina
Sunávas – sūnų
Radhas – gėris
Rasva – radinys, dovana
Vaja – valia
Mánas – Mastymas, protas
Sumánas – sumanąs, išminčius
Asvín – ašvinas, ašvis – raitelis
Visvávedas – visažinis
Vídanas – išmintingas, Vydūnas
Kada – kada
Márta – marus, mirtingas
Kás – kas, kuris
Bódhati – budėti
Virá – vyras
Svadha – esminė, vidinė jėga, valia
Marútas – audros dievai, smerčius
Agas – kaltė
Živá – gyva
Gír… – giesmė, daina
Páti – šeimininkė
Ródas – pasaulis
Stóma – šlovinimas
Svastís – (savastis – sava esatis), sėkmė, gerovė, gėris
devó-devas > dievo dievas
Mata – motina
Nutana – nūdiena
Bráviti – sakyti
Arita – irklininkas
Ásta – medžiotojas
Pradís – pradmuo, kryptis, sritis ?
Vada – kalbantis, vadovaujantis
Vádati – kalbeti, rodyti
Vára – noras
Asánis – žaibas
Grhá – gryčia
Áksa – akis
Katúr – keturi
Pad – padas
Dhurtí – durti, žaizda
Dvipád – dvipadis
Nunám – nunai, dabar
Manisa – manymas, nuomonė
Yati – joti, keliauti
Vaja – vajus, galia
Vártate – vartyti, mainyti, keisti
Bhava – buvo
Sakám – sykiu
Rtá – įvykiu seka, rita, dieviškoji tvarka
Ratha – ratas
Varuna – Varūna, dangaus ir lietaus deivė
Mantra – Išminties perdavimo priemonė, manta, kurią gabenosi su savimi ir perduodavo iš kartos į kartą – ?.
Savita – saulės deivė
Sruti – švento teksto sruva, tėkmė, skambėjimas
Sutra – sąsiuva, tai kas sutveria, suturi kartu
Kalpa – kalpas, patarnautojas
smrti – tai kas mire, bet atmintini (protėvių papročiai ? )
Grhyasutras – gryčios sutvarai, gimties, vardynų, sutuoktuvių apeigos
Dharmasutras – darnos bendruomenėje sutvarai, apeigos
Dvija – du kartus gimęs
Prasuti – Pradžiapačio žmona
Rudra – Audrų deivė
Gana – banda
Mokša – išsilaisvinimas, paleidimas į laisvę
Dvaita – dvigubas
Astika – esantis, tikintis ( nuo ‘’ asti ‘’ esti )
Bhaga – turčius, turtas
yajñá- daina
Sakanta – sekantis
Bhava – buvo
Gayatra – giesmė, (nuo gaja?)
Tridevi – dieviška trejybė
Usas – aušra ( pašvaiste?)
Satarasa – įpatingas, šventinis patiekalas iš 100 maistinių esencijų.
Šakha – šaka
deva-datta – dievo duota
Magavira – didvyris
Įdomumo dėlei:

Atha Gayatri (malda saulei) Mantra
Švenciausia Rig Vedas mantra
Holiest verse of Vedas)also known as the “Guru Mantra” or the “Savitri Mantra”

Om bur buva svaa
Tat savy tur varenjam
Bargo devasja demani
Dejo jo na pradžio daja

Laisvas vertimas:
Om
Kur buvo šventas pats savaime iš savęs
Tas savyje turėjo pradinę, varančią galią
Margos dievybės dėmenį, duotybę
Dėliojo ją pačioje pradžios pradžioje

Indai tai verčia taip:
‘’Oh God, the Protector, the basis of all life, Who is self-existent, Who is free from all pains and Whose contact frees the soul from all troubles, Who pervades the Universe and sustains all, the Creator and Energizer of the whole Universe, the Giver of happiness, Who is worthy of acceptance, the most excellent, Who is Pure and the Purifier of all, let us embrace that very God, so that He may direct our mental faculties in the right direction.’’
…………………………………………………………………………………………………………………..
”O Dieve, Sergėtojau, pagrinde visa kas gyva, Kurs esi pats iš savęs, Kurs nepažįsti skausmo ir Kurio palytėjimas išlaisvina sielą iš visų rūpesčių, Kuris persmelkia visatą ir ištveria viską, Kūrėjas ir Įkvėpėjas visos Visatos, laimes davėjas, Kuris vertas pripažinimo, visų puikiausias, Kuris yra Tyras ir Skaistintojas visko, leisk mums apkabinti šį Patį Dievą, kad Jis galėtų vesti mūsų protą teisinga kryptimi.”
…………………………………………………
Galu gale:
Jei, tarkim, nebuvo nieko antgamtiško, temperatūra pakilo savaime ir mes esame žemiškos kilmės, o baltų sąmonės spartų vystymąsi lėmė;
1. Po ledynmečio atsiradęs gausus ir ypatingas maistas ( uogos, žuvys, žvėrys, turintys ypatingą baltymų sandarą, ypatingų maistinių medžiagų.
2. Itin gausaus deguonies kiekis vandenyje.
3. Kitos Baltų žemės cheminės ir elektromagnetinės ypatybės
O migraciją sukėlė pasikartoję atšilimai-atšalimai, kylantis – slūgstantis vandens lygis, pakitusios gamtos sąlygos, kuriomis užsiįmti žemdirbyste ir gyvulių auginimu būdavo beveik nebeįmanoma, gyventojų buvo per gausu… vis dėlto:
Kaip paaiškinti lietuviu kalbos žodžių anagramiškumą? Ar ir čia gamtos sąlygų padarinys ?
Kaip žinia: dauguma seniausių žodžių turi dvi reikšmes – viena tariant įprastai, kita reikšmė – tariant tą žodį iš kitos pusės, atbulai. Tarkim, Diev-as , perkėlus galunę iš galo į priekį ir tariant to žodžio kamieną iš kito galo, gaunasi: veid-as. Pavyzdžiui; ryt-as > tyr-as, dor-a > rod-a, gyr-a > ryg-a, ram-a > mar-a, rug-t i> gur-ti, mir-ti > rim-ti, kur-ti> ruk-ti…
Ir tokių žodžių daugybė. Ne tik lietuvių, bet ir Arėjų kalboje. Tarkim: Ved-as > Dev-as ( Dievas), div…> vid…(diena>vyda), nam – as > man-as (dora-žmogus), ras – a > sar – a (mokslo, meno deivė Sarasvati ).
Beje, kai Arėjai mokėsi mantras atmintinai, jie jas mokėsi abiem kryptimis: pirmyn ir atgal. Taip buvo ir su matematika, astronomija, kitais mokslais.
Ką tai reiškia? Būtų nuostabu, jei kas galėtų paaiškinti, bet, kažkodėl niekas net nebando to daryti – kodėl ?
Viena aišku – tokia kalba negalėjo atsirasti evoliucijos eigoje. Neįmanoma, kad iš padrikų, ne artikuliuotų, gyvuliškų garsų, pirmykščio žmogaus murmuliavimo -burbuliavimo, susidarytų, išsivystytų logiškos, turtingos žodžių anagramos.
Tiesiog tai nelogiška. Na, o jei vis dėlto galėjo, tai kodėl kitos kalbos neturi nieko panašaus ? Arba jei turi, tai tas anagramiškumas ateina iš indo-europiečių prokalbės.
Jei baltų kalba nebūtų pradžia-pradė indo-europiečių kalba, o būtų susiformavusi nesenais, ar šiais laikas, galima būtų pamanyti, jog šios kalbos kūrėjas buvo ir geras kompiuterinių programų kūrėjas. Nes tai iš esmės siejasi.
Atrodo lig kažkas aukšto intelekto, būtų atėjęs ir davęs daiktams , bei reiškiniams logiškus, giliai prasmingus vardus.
Ir , galbūt, slaptą kodą į pasaulio ir žmogaus tikrą, teisingą pažinimą.
Gal ne be reikalo Biblijoje parašyta, kad
‘’ Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. … – viskas šioje žemėje prasidėjo nuo žodžio, …
Arba arėjų kalba, turint omenyje anagramiškumą,
Pradžioje buvo Vákas (žodis).
Tas Vákas buvo pas Deva ir
Vákas buvo Veda …. –

Turinys pagal nuorodą: Dvija Rastis

(526)