Spalio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią leidinio „Aisčiai“ dalį „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.… Skaityti toliau Kunigaikštystė »
Kunigaikštystę suvokiame kaip bendruovaldą. Tai valdymo būdas, kai visi piliečiai dalyvauja valstybės reikalų sprendime tuo pačiu esant vyriausiajam paskirtajam viršaičiui valstybėje.
Lietuvos Karalystės atsiradimo pradžia galima laikyti baltų genčių žiniuonių, seniūnų ir kunigaikščių surengtą sueigą po 1236 m. įvykusio Saulės mūšio. Šioje sueigoje buvo nuspręstą steigti stiprų administracinį darinį tuo pačiu išrinkti vyriausiąjį administratorių ir karo vadą. Juo buvo pasirinktas Mindaugas.
Stengsimės pateikti straipsnius apie Lietuvos Karalystės ištakas, atsiradimo priežastis bei raidą. Karalystės ištakos siejasi su ankstesnėmis valstybinėmis bendruomenėmis, kurias buvo įkūrę hetitai, gudai, prūsai, sarmatai, galai ir kitos išsivysčiusios tautos. Karalystės raidą galima suskirstyti į penkis atskirus etapus. Nors valstybingumas buvo prarastas 1795 metais tačiau teisiškai Karalystė gyvuoja iki šiol. Nuo 1918 metų vis stengiamasi įgyvendinti savarankišką administracinę valdžią. Tai paruošiamasis etapas tikrajam valstybingumui įgyvendinti atkuriant veikiančią Lietuvos Karalystę.
Dalinkitės veidaknygėje
Naujausi įrašai paskyrose
Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas|Karalystės Dabartis|Karalystės ištakos|Kitos bendruomenės|Įkūrimo priežastys ir pagrįstumas | Karalystės Dabartis |
Karalystės ištakos | Kitos bendruomenės |
Visi įrašai
Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia
Spalio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią leidinio „Aisčiai“ dalį „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.… Skaityti toliau Rabinas
Netikėtai į galvą šovė mintis — iš kur po velniais ėmėsi rabinas, jei patys žydai tvirtina, kad 80% iš visų dabar pasaulyje gyvenančių žydų yra litvakai?
Judaizmo profesorius iš JAV Geršonas Davidas Hundertas parašė knygą (žr.… Skaityti toliau Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminklas
Lietuvių tautos pamatų kertiniai akmenys – gimtoji kalba, tikėjimas, istorinė atmintis, tautinės tradicijos, kūryba ir vienybė. Tautos istorinio kelio ir kūrybinių galių viršūnė – Lietuvos valstybė, kurios atkūrimo šimtmečio jubiliejui ir skiriame šį monumentalų paminklą – PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS KARŪNA.… Skaityti toliau Žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa, ir monetų paroda Seime
Birželio 8 – liepos 13 dienomis Seime, Parlamento galerijoje, veiks paroda retų XVI–XIX amžiaus didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka. Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.… Skaityti toliau Aisčiai
Romėnų istorikui Tacitui aisčių išskirtinumo iš kitų tautų bruožu buvo aisčių ryšys su „glesum“, t. y. gintaru.
Iš aisčių sklaidos genetinių žemių – Vyslos žemupio, Sembos, Notangos, vakarų galindų gyvenamų teritorijų ir Lietuvos pajūrio – vienu metu pajudėjo vakarų baltų gentys.… Skaityti toliau