TeiwasTeisingumas, Tvarumas, Tyrumas, Taurumas, Tvirtumas |
 |
|
|
ŠVENTASIS GINTARASGintarui Beresnevičiui Dainius Razauskas „A. Varnas, tiriantis gintaro atsiradimą Lietuvoje vėlesniais laikais, rašo: ‘Galutinai nenustatyti ir IX-XIII a. Lietuvoje buvę gintaro apdirbimo centrai. Kol kas apie tai galima spręsti tik iš randam ų gintarinių dirbinių paplitimo. Daugiausia jų aptinkama pajūrio Lietuvoje. Ypač išsiskiria dabartiniai Kretingos bei Šilutės rajonai ir Palangos miestas. Be abejo, šiose […]
Metų pradžioje Lietuva iškilmingai mini dvi valstybines šventes: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ta proga „Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai“ partijos Vilniaus Centro skyriuje 2020 m. kovo 5 d. perskaitytas pranešimas „Lietuvių tautos kelias link 1918 m. Vasario 16-osios“, po kurio visi susirinkusieji dalinosi mintimis.
Kaip miškas veikia šalies emocinį foną bei mūsų kūrybiškumą? Pasaulio (Gyvybės) Medis Kiekvienas medis yra kuriamosios energijos nešėjas, Dvasiniame lygmenyje medis yra mediumas, kuris sujungia visus pasaulius – tai, ką dvasiškai pabudęs žmogus turi pasiekti – sujungti dangų ir žemę. Todėl per savo draugą medį, dalyvaujant aukštesniai sąmonei, turime įėjimą į visus kūrinijos lygmenis, kurie […]
Judėjimas „Lietuva yra čia“ skelbia kuriamos politinės partijos „SANTALKA LIETUVAI“ steigiamąjį suvažiavimą 2019 m. gruodžio 14 d.
Beveik 400 metų Lietuvoje buvo draudžiama vaikams duoti lietuviškos kilmės vardus. Todėl dabar turime tik apie 20% lietuvių, kurių vardai yra lietuviškos kilmės. Ta pati padėtis ir su pavardėmis. Įvertinus tai, kokiomis aplinkybėmis dauguma lietuvių pavardžių tapo nelietuviškomis, valdžia galėtų leisti laisviau pasikeisti lietuvišką, bet nelietuviškos kilmės pavardę į norimą lietuviškos kilmės pavardę.
Spalio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią leidinio „Aisčiai“ dalį „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. E. Jovaišą šią knyga skyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Autorius teigė, kad knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ skirta […]
Siekiama Valstybinė santvarka turi būti palaikoma trimis lygmenimis: Tautinė pasaulėjauta (Gamtos darnos dėsniai; Dvasingumas; Kūrėjo sumanymas); Visuomenės atmintis (Būtovė; Asmens sarmata, pakanta, dorovė; Protėvių išmintis); Valstybės dabartis (Naujos teisinės vidėjos, mintys ir sąvokos; Teisės esminiai teiginiai, veikimo dėsniai ir teisės normos; Esami teisiniai santykiai ir jų derinimas). Lietuvių tautinė pasaulėjauta paremta gamtatikybos, dvasingumo ir […]
Ištraukos iš Henriko Kulvinsko parengto leidinio „Lietuvių kalbos matmenys„: Visuose moksluose rasim daugybę nelietuviškų žodžių. Dauguma taip vadinamų „tarptautinių” žodžių yra lotyniški, mažesnė dalis graikiški, o likę pateko iš aplinkinių šalių. Dauguma šių žodžių nėra mūsų kalbos prieškalbė, todėl mes negalime savintis to kas mums netinka. Tai būtų panašu į ąžuolą auginantį alyvuoges, apelsinus ir […]
Lietuva turbūt yra vienintelė Europoje ar net pasaulyje šalis, kurios nūdienos istorikai nebodami istorinės tiesos ir jau paskelbtų autentiškų XIII ir XIV a. šaltinių po karaliaus Mindaugo mirties vis didėjančią ir stiprėjančią Lietuvos karalystę pervadino didžiąja kunigaikštyste, o Lietuvos karalius – didžiaisiais kunigaikščiais.
LR Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tautos tikslas – išsaugant Tautos dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, būnant nepriklausoma, įkūnijant prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje, puoselėjant Lietuvos žemėje […]
Lietuvių tautos pamatų kertiniai akmenys – gimtoji kalba, tikėjimas, istorinė atmintis, tautinės tradicijos, kūryba ir vienybė. Tautos istorinio kelio ir kūrybinių galių viršūnė – Lietuvos valstybė, kurios atkūrimo šimtmečio jubiliejui ir skiriame šį monumentalų paminklą – PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS KARŪNA. Šis paminklas savo simboliais išreiškia pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomai Lietuvos valstybei išsaugoti ir […]
Mes, Baltų Krivulės dalyviai iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos (prūsų ir jotvingių palikuonys), pasidalinome vaizdiniais ir nuomonėmis apie tai, kaip atsiskleidžia ir kaip mus įtakoja Baltų dvasia. Baltų dvasia slypi mūsų kalboje, dainose, latvių dáinās, sakmėse ir pasakose, mūsų rašmenyse ir liaudiškuose raštuose, o taipogi mūsų protėvių žodžiais pavadintuose kalnuose, upėse ir akmenyse, mūsų piliakalniuose ir […]
Tai nuostabi sodyba ir 30 ha sklypas bendruomenei kurtis esanti prie Merkio upės tarp Dargužių ir Pirčiupio kaimų ir tik apie 30 km iki Vilniaus ribos.
2015 m. birželio 18-24 d. Pajevonio apylinkėse organizuojama stovykla. Pajevonys – mūsų tautos senojo tikėjimo sostinė, čia kiekviena žemės pėda – tarsi protėvių palikta žinia mums… http://pasakusuduva.blogspot.com Stovykla Pajevonio apylinkėse – norintiems susilieti su gamta. Tai puiki galimybė savaitę pagyventi gamtos (saulės) ritmu, pasiruošti ir atšvęsti Kupolės šventę pagal mūsų senojo tikėjimo tradicijas. Mūsų lauks […]
Sakoma, kad kvėpuoja tiek gyvasties neturinčios esybės, tiek gyvos būtybės, tiek Visatos kūnai ir pati Visata. Būtent kvėpavimas sąlygoja kitimą, kadangi visi pokyčiai yra nulemti kvėpavimo. Manytina, kad visa esantis kvėpavimas tai Kūrėjo priemonė kurti, per tai Kūrėjas išreiškia savo galias. Kur prasideda kvėpavimas gamtoje ir kur jo nebėra? Gamtoje yra medžiaginė ir dvasinė esatis. […]
Ekonomika (graik. Οίκος (“Oikos“) – namas ir νόμος (“nomos“) – dėsniai) – visuomeninis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos varomosios jėgos (pajėgumų) trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Lietuvos ūkis – veiklos, susijusios […]