
Praktikuojant jogą, sunyksta sąmonės teršalai ir nušvinta pažinimo šviesa, sužadindama įžvalgą matyti tikrus reiškinius. Kad tai įvyktų, praktikos turėtų būti visapusės. Būtina savitramda (jama), saviugda (nijama), kūno padėties stebėjimas (asana), svarbu reguliuoti kvėpavimą (pranajama), mokytis sutelkti dėmesį (pratjahara), nukreipti sąmonę į savižiną ir Savasties vienybę (dharana) ir atskleisti sąmoningąjį AŠ (dhjana).